Kokia yra žemiausia temperatūra, kurioje vanduo užvirs Žemėje?  ()

Temperatūra, kurioje vanduo užšąla ir užverda, yra gerai žinoma, tačiau mokslininkai tikina, kad viskas nėra taip paprasta.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Visiems žinoma, kad ledas susidaro žemesnėje nei 0 laipsnių Celsijaus temperatūroje, o virimo temperatūra yra 100 laipsnių Celsijaus. Tačiau mokslininkai tikina, kad viskas yra šiek tiek sudėtingiau ir šios reikšmės gali keistis priklausomai nuo slėgio ir kitų veiksnių, rašo „Live Science“.

Pasak Kolorado valstijos universiteto fizikos profesoriaus Jacobo Robertso, vandens virimo temperatūra šiek tiek priklauso nuo aplinkos drėgmės, tačiau labiausiai priklauso nuo slėgio. Dėl to, norėdami rasti žemiausią vandens virimo temperatūrą Žemėje, turėtume eiti į vietą, kurioje oro sluoksnis yra ploniausias.

Tyrėjai pažymi, kad vandenyje esančios priemaišos turi įtakos vandens molekulių tarpusavio sąveikai, galiausiai pakeičia viso tirpalo virimo tašką. Tačiau jei kibirą vandens kelsime į kalno viršūnę, jis tikrai užvirs žemesnėje temperatūroje nei jūros lygyje. Paprastais žodžiais tariant, kuo mažiau atmosfera spaudžia vandens puodą, tuo mažiau šilumos energijos reikės, kad vanduo išgaruotų ir virstų garais.

Mėnulio ir Planetų instituto duomenys rodo, kad aukščiausias taškas Žemėje yra Everesto kalno viršūnėje,  8849 metrų aukštyje. Tai vieta planetoje, kur vanduo užverda žemiausioje – tik 68 laipsnių Celsijaus – temperatūroje. Beje, tai reiškia, kad Everesto viršūnėje, deja, negalėsite pasimėgauti padoriu kavos puodeliu, nes jam paruošti reikia ne žemesnės kaip 87 laipsnių Celsijaus temperatūros vandens.

 

Kur vanduo užšąla aukščiausioje temperatūroje?

Šis klausimas yra šiek tiek sudėtingesnis, nes gryno vandens temperatūra, kurioje jo molekulės išsidėsto į standžią kristalinę struktūrą, santykinai nesikeičia dėl slėgio. Tai reiškia, kad užšalimo temperatūra Žemėje visada yra apie 0 laipsnių Celsijaus.

 

Tačiau tai nereiškia, kad slėgis visiškai neturi įtakos vandens užšalimo temperatūrai – faktas yra tas, kad natūraliai mūsų planetos paviršiuje susidarančio slėgio tiesiog nepakanka, kad užšalimo taškas pakiltų skalėje aukštyn.

Londono universiteto koledžo duomenimis, net Marianų įduboje, kuri yra žemiau jūros lygio nei virš jo esanti Everesto viršūnė, slėgis yra 1000 kartų didesnis nei oro slėgis planetos paviršiuje. Tačiau net ir to neužtenka gauti ledą esant aukštesnei nei 0 laipsnių Celsijaus temperatūrai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
Autoriai: Vigmantas Balevičius
(15)
(5)
(10)

Komentarai ()

Susijusios žymos: