Pakartotino CERN eksperimento metu neutrinų greitis nebeviršijo šviesos greičio

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

Myslius 2012-03-28 04:37
Taip desniai visiems stebetojams vienodi nes laiko suletejimas ir ilgio sutrumpejimas panaikina efektus. Mases padidejimas, laiko suletejimas ar ilgio sutrumpejimas skaiciuojamas pagal Lorentzo faktoriu, 1/sqrt(1 - v^2/c^2) m*factor time/factor distance/factor istacius 1 km/s gauname 1.000000000005. Sove tokia ideja pritaikyti velocity addition formule ir patikrinti reliatyvumo ir eterio teorijos . s = (v + u) / (1 + v*u/c^2) Niekada nepagalvojau kad galima istatyti ir c greiti gauname gana idomius rezultatus Skaiciavimus atlikim pagal eterio teorija. Sakykim absoliutus stebetojas nejuda jokiu greiciu eterio atzvilgiu. Kunas juda eterio atzvilgiu 0.5c greiciu. Sviesa juda priesinga kryptimi nei kunas. Sviesa savaime suprantama stebetojo atzvilgiu judes c greiciu. Isivaizdavimui: sviesa(c)>>>>>>>>stebetojas(0 c)<<<<kunas(0.5c) Klausimas: kokiu greiciu juda sviesa kuno atzvilgiu? v = c; u = 0.5c istatom i: s = (v + u) / (1 + v*u/c^2) gaunam: (c+0.5c)/(1 + c*0.5c/c^2) = c jei sviesa sklistu ta pacia kryptimi kaip ir kunas: (c-0.5c)/(1 - c*0.5c/c^2) = c Pagal visas transformacijas ir atsizvelgiant i eterio stebetoja Aprasykit sviesos greicio formule eterio teorijoje. s = v + u? Tai butu tas pats kas nubraukti laiko suletejima, ilgio sutrumpejima, pati c limita, o tai jau Niutonine fizika. Idomumo delei galima istatyti ir abu c gausime kad sviesai sviesos greitis taip pat yra c.
_alvydas_ 2012-03-28 08:12
Pagal man žinomas eterio teorijas atstumas netrumpėja, bet pagal tavo formulę galimai trumpėja kieti kūnai. Čia du visai skirtingi dalykai. Sakykim vienu metu paleidi į kosmosą du kosminius laivus viens paskui kitą su vienoda greitėjimo programa. <raketa1..............stebėtojas....................<raketa2 Starto metu stebėtojas vienodai nutolęs nuo raketų. Eterio teorijos požiūriu atstumas tarp raketų nemažės. Bet atskirai paėmus pačios raketos galimai kažkiek susispaus judėjimo kryptim. To priežastis ne Lorenco transformacijos. Iš vis kaip galima priežasčių ieškoti matematikoj Žinom/spėjam, kad elektrinė sąveika realizuojasi per virtualių fotonų apsikeitimą. Na ir pakeiskim raketos atomus lemputėm. Įsibėgėjusios dėl Doplerio efekto jos jau sąveikaus kitaip. Į vieną pusę poveikis sumažės proporcingai (1-v/c) į kitą padidės proporcingai (1+v/c) Bendra sąveika priklauso nuo sandaugos (Kulono dėsnis) (1-v/c)*(1+v/c) = 1 – (v/c)ˆ2 Dabar tiksliai nepasakysiu kaip išvesti ilgį (galima pažiūrėt kaip Lorencas tai darė), bet čia jau yra priežasčių paieškos kelias. --- Dar trupupį papildysiu. Visai nebūtinai, kad tik ilgis sumažės. Doplerio efektas yra ir statmenai judėjimo krypčiai. Dėl Maikelsono eksperimento svarbu tik ilgio pločio santikis. Jei pokitis išilgai 1 – (v/c)ˆ2 skersai sqrt(1 - v^2/c^2) tai santikis irgi sqrt(1 - v^2/c^2)
Hmz 2012-03-28 12:02
Tiksliai statmenai - ne.
_alvydas_ 2012-03-28 13:42
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... effect.jpg kaip tik tiksliai sqrt(1 - v^2/c^2)
- 2012-03-28 15:02
_alvydas_ 2012-03-28 17:57
Atrodo aš čia parašiau nepakankamai įsigilinęs. Panagrinėkim lėktuvą skrendanti eteriu. Tegu stebėtojas būna korpuso ir sparnų linijos susukirtimo taške. Tegu ant priekio, galo ir sparnų galų bus po lemputę. (Na toks skrendantis kryžius su stebėtoju viduryje) Kokia šviesa pasieks stebėtoją iš visų lempučių? (Galima ir vandens-laivo analogiją naudoti.) Taigi dažnis nuo visų galų stebėtoją pasieks vienodas, Bet bangos ilgis nebus vienodas stebėtojo atžvilgiu. Manau šitoj situacijoj pavienio kvanto energiją reiktų skaičiuoti pagal jo dažnį. O ir parodyti eksperimentiškai, kad bangos ilgiai skiriasi taip pat nebus paprasta. Bandant “suorganizuoti” stovinčią bangą reiks keisti bangos judėjimo kryptį, tada automatiškai pasikeis ir ilgis. Turbūt visi eksperimentai nusinulins. Čia dar yra apie ką pamąstyti: koks eksperimentas vis tik galėtų parodyti, kad bangos ilgiai skiriasi ir kaip toks bangų ilgių skirtumas įtakotų sąveiką tarp atomų, o tuo pačiu ir minėtų kietų kūnų matmenis.
Rili11 2012-03-28 19:36
Ir vėl naftos magnatai laiku susigriebė ir nupirko nespėjusį gimti atradimą. O tai dar pasirodytų, kad kalima keliauti iš vienos vietos į kitą nenaudojant naftos
Myslius 2012-03-28 21:24
Ne, tarp ju nebus jokio doplerio efekto
_alvydas_ 2012-03-28 22:32
Bet tai pats vistiek laikais absoliutaus eterio įvaizdžio. O jei sudedamosios dalys nėra stabilios. Nestabilios reiškia, kad jos pastoviai trasformuojasi iš vienos būsenos į kitą. Kodėl nepagalvoti kokias naujas savybes tokia terpė galėtų turėti. Didelės masės laisvai gali vilkti su savim terpės frakciją kuri kažkaip svarbi šviesos sklidimui. Kitaip sakant didelė masė visada yra "savo sultyse", ji nejuda greit eterio atžvilgiu, (nebent sukasi greit apie savo ašį) nes velka tą eterį su savim. Greit gali judėti tik mažos dalelės. Nėra užfiksuota/pagaminta atomų su bent vienu elektronu turinčių didelius greičius.
punktyras 2012-03-29 09:58
Bangos ilgis neatsiejamas nuo dažnio. f·λ=c Kintant vienam, neišvengiamai kis ir kitas.
_alvydas_ 2012-03-29 10:19
c-konstant stebėtojo atžvilgiu mąstymo paradigmos rėmuose taip. Ore, vandenyje ir visose eterio teorijose ne.
- 2012-03-29 10:40
Tu labai gini eterį. Tada man atsakyk, kokios jo fizikinės savybės (numanomos) ? Antra - ar žinai, koks yra šviesos greičio sąryšis su aplinkos savybėmis?
_alvydas_ 2012-03-29 11:34
Kalba eina apie tai, kad turimi eksperimentai nė iš tolo neįrodo c-constant. Ir tam c-konstant nera jokio fizikinio modelio, tik formulytės ir principai (abstrakcijos vaisiai). Darant tinkamus eksperimentus ir paaiškėtų tos savybės. Pagrindinė savybė - įtaka šviesos greičiui. Kitos savybės kaip lūžio rodiklis išplaukia iš mum žinomos medžiagos savybių ir nebūtinai turi turėti analogų eterio atžvilgiu. Pabandyk paanalizuoti kokias savybes turėtų pavyzdžiui lėtų neutrinų dujos. Kad ir labai tankios.
punktyras 2012-03-29 11:36
Jokio skirtumo, kokia terpė, kintant dažniui, kis ir bangos ilgis.
- 2012-03-29 11:57
Na, dar - kaip tau atrodo, kodėl buvo atsisakyta eterio idėjos, nors praktiškai buvo sukurtas pilnas matematinis aparatas, aprašantis gamtą ir besiremiantis eterio idėja?
_alvydas_ 2012-03-29 13:14
@ punktyras Pamiršai, kad kai judėsi vandeniu jo banga iš įvairių pusių pasieks tave skirtingais greičiais. Jei bangos sukėlėjas juda kartu tai dažnis nekis (dvigubas Doplerio efektas viens kitą kompensuojantis). Na ir kaip sakai bangos ilgis = bangos greitis tavo atžvilgiu / dažnio @ - Tai ką žmonės akceptino per savo mastymo netobulumus ir kai kuriuos kvailus principus „skustuvus“ neturi nieko bendro su gamtos sandara. Gamta neis paprastyn, čia kažkos iš religijų pasiskolintas principas apie paprastumą, konvertuojant visumą spalvų į 10. Pvz., net pirminių skaičių formulės neįmanoma sugalvot.
- 2012-03-29 14:36
Įvesdamas eterį, tu bandai pasiekti tą „paprastumą“. Reliatyvumo teorija nėra paprasta. Dar vienas klausimas - tu manai, kad greitintuvai tiesiog matuoja kažką, kas neegzistuoja?
Hmz 2012-03-29 15:02
Pasiskaityk apie LHC: "Its synchrotron is designed to collide opposing particle beams of either protons at up to 7 teraelectronvolts (7 TeV or 1.12 microjoules) per nucleon, or lead nuclei at an energy of 574 TeV (92.0 µJ) per nucleus (2.76 TeV per nucleon-pair)" Jei trumpai - įgreitina švino branduolius iki 2.76 TeV/92.0 µJ energijos. Švino branduolys tau nepakankamai didelė dalelė?
_alvydas_ 2012-03-29 15:12
Greitintuvai nejuda eterio atžvilgiu, jie juda kartu su Žeme ir "geru gabalu" eterio. (proporcingai Žemės gravitacinio lauko energeriniam tankiui turbūt) Todėl čia nėr matuoto skirtumo tarp reliatyvumo ir eterio numatymu. Nors dar nematuotų skirtumų būt galima surast keletą.
Myslius 2012-03-29 15:15
Branduolys ne atomas, truksta elektrono. Jei teisingai suprantu tai pagal Alvydo teorija, elektronas butu pamestas. Siaip kazkur skaiciau kad lazeriu pacius atomus igreitina, tik neradau iki kokio greicio.