Britas tapo pirmuoju kompiuterinio viruso nešiotoju (Video)  (3)

Readingo universiteto sistemotechnikos fakulteto mokslininkas Markas Gassonas tapo pirmuoju žmogumi, kurio kūnas buvo panaudotas kaip priemonė kompiuteriniam virusui pernešti.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Projekte, kurio paskirtis - galimų plataus elektroninių implantų panaudojimo rizikų tyrimas, Gassonas dalyvavo 2009 metais. Eksperimento labui mokslininkas sutiko, kad po jo rankos oda būtų įauginta mažytė radijo identifikavimo (RFID) mikroschema. Šio lusto atmintyje iš anksto buvo įrašytas viruso kodas.

Atlikus ilgą laiką trukusius bandymus, Gassono kolegos nustatė, jog virusas galėtų užkrėsti lustą skenuojančias sistemas, o šios savo ruožtu galėtų kenksmingą programą perduoti analogiškoms mikroschemoms, kurios sąlytį su aparatūra turėtų vėlesnių skenavimų metu. Kitaip tariant, "RFID epidemija" galėtų plisti labai greitai.

"Mūsų tikslas buvo pademonstruoti, jog šiandien implantai pasiekė tokį išsivystymo lygį, jog dabar mes į savo organizmus įauginam ne elementarius lustus, o savotiškus minikompiuterius, su aplinka bendraujančius belaidžiu ryšiu", spaudos pranešime sakė tyrimo autorius. "Logiška manyti, jog tokius įtaisus būtų galima apkrėsti įvairiausių tipų kenksmingomis programomis, lygiai taip pat kaip ir asmeninius kompiuterius". Detalūs tyrimo rezultatai bus pristatomi tarptautiniame simpoziume, kurio tema - technologijų įtaka visuomenei (IEEE International Symposium on Technology and Society). Šis renginys vyks šių metų birželį Australijoje.

Lyginant su pirmaisiais ir gan kuklių galimybių pirmtakais, identifikaciniai lustai nukeliavo itin didelį tobulėjimo kelią. Dabar jie naudojami ne tik durims atrakinti - jie siunčia gydytojams signalus tiesiai iš paciento kūno, padeda nustatyti pasiklydusio gyvūno savininką, naudojami pačiose įvairiausiose komercijos srityse. Beje dabartiniai RFID lustai savo matmenimis primena rupiai maltų grūdų kruopelytes, tad jas galima įdiegti praktiškai bet kur.

Daugiau apie atliktą tyrimą žiūrėkite tolesniame video:


Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (3)

Susijusios žymos: