Skalūnų dujų išgavimo procesas - žvilgsnis iš arčiau  (7)

Gana neseniai pasirodė naujienų, kad JAV pradėjo sparčiai vystyti skalūnų dujų gavybą, ir tai padėjo šiai šaliai atsisakyti nemažos gamtinių dujų importo dalies, taigi ir padidinti energetinę nepriklausomybę.

Apie šių dujų prigimtį, viltis bei problemas mes jau rašėme šiame straipsnyje, tad į tai nebesiplėsime. Priminsime, jog nauja naudingųjų iškasenų gavybos technologija leido pasiekti gilesniuose Žemės kloduose (maždaug 1-2 km gylyje) esančias gamtines dujas, kurios nėra susikaupusios telkiniuose, o išsisklaidžiusios uolienų porose. Taip pat pavyko sumažinant išgavimo savikainą tiek, kad ji tapo komerciškai atsiperkančia.

Viena iš skalūnų dujų gavybos technologijos komponenčių – vadinamasis horizontalusis gręžimas, kuomet gręžinys tam tikrame gylyje yra nukreipiamas beveik horizontalia kryptimi, taip aprėpiant gerokai didesnį gelmių plotą vienu gręžiniu. Kita technologijos komponentė - palyginti neseniai JAV išrasta naujas naujas procesas, pavadintas hidrauliniu skaldymu (angl. hydraulic fracturing).

Pats dujų gavybos procesas susideda iš kelių etapų.

Išgręžus gręžinį ir aptikus tinkamą uolienų tipą, vamzdžiu į gelmes yra nuleidžiami nedideli sprogstamieji užtaisai, kurie sutrupina skalūnus, juose maždaug šimto metrų spinduliu aplink gręžinį sukurdami daug mažų mikroįtrūkimų, kuriuose ima kauptis gamtinės dujos.

Tuomet į uolienas labai dideliu spaudimu yra pumpuojamas specialus skystas mišinys, sudarytas iš smėlio, vandens ir specialių cheminių priedų. Šis mišinys išplečia uolienų įtrūkimus, o smėlio grūdeliai išlaiko juos atvirus.

Nustojus pumpuoti skystį, slėgio skirtumo veikiamas, į paviršių ima veržtis hidrauliniam skaldymu naudotas skystis (kartu su jame ištirpusiomis druskomis, įvairiais metalais), kuris yra valomas ir pakartotinai panaudojamas, taip pat ir skalūnų dujos, kurios yra atskiriamos ir nukreipiamos į talpyklas.

Dujų gavybos procese naudojamo skysčio sudėtis laikoma komercine paslaptimi, tačiau teigiama, kad didžiąją jo dalį sudaro vanduo - maždaug 98,5 procento, 1 procentas smėlio ir 0,5 procento specialių cheminių medžiagų, tokių kaip natrio hidroksidas, propileno glikolis ir benzenas.

Tiesa, nors ši technologija ir sukūrė dar vieną būdą energijai išgauti, tačiau alternatyviu jį galima pavadinti tik sąlyginai, kaip alternatyvą gamtinėms dujoms, nes skalūnų dujos - toks pat iškastinis energijos šaltinis, kaip ir anglis ar nafta, ir kol kas nėra tvirto įsitikinimo, kad ši technologija pakankamai saugi – tiek dėl giluminių uolienų skaldymo sprogimais, tiek ir dėl to, kaip tai gali paveikti kitus Žemės gelmių sluoksnius, tarp jų ir vandeninguosius, tiek dėl nemažų kiekių technologinio skysčio, kuris į paviršių iškyla gerokai užterštas.

Aut. teisės: MokslasPlius
MokslasPlius

(21)
(1)
(7)

Komentarai (7)