Ekspertai pateikė tris scenarijus, kaip Rusija gali pulti Baltijos šalis  (62)

Švedija gali susidurti su rimtais sunkumais, norėdama padėti Baltijos šalims ir siekdama užtikrinti savo pačios saugumą tuo atveju, jei iš Rusijos pusės būtų pademonstruota agresija. Tai pareiškė buvęs Švedijos nacionalinio karo koledžo lektorius bei Švedijos ginkluotųjų pajėgų generolas majoras Karlis Neretniekas, rašo latvijos portalas Delfi.lv.

Savo tyrime jis akcentuoja būtinybę sustiprinti strategiškai svarbios Gotlando salos saugumą bei priešraketinę gynybą – taip būtų suteikta parama NATO vykdomai Baltijos šalių gynybos misijai. Specialistas analizuoja Švedijos Ginkluotųjų pajėgų strategiją po 2014 metų, įvertindamas tris galimus įvykių scenarijus, sietinus su Rusijos grėsme Baltijos šalių adresu. Šios analizės strategija įtraukta į knygą „Till bröders hjälp“ (Broliška pagalba), kurią išleido Švedijos Karališkoji karo mokslų akademija.

Pirmasis scenarijus

Pirmajame scenarijuje aprašoma nekarinė krizė, primenanti situaciją su bronziniu kariu Taline, kuri tapo rimtos krizės tarp Rusijos ir Estijos pradžia. Dokumente teigiama, kad tokioje situacijoje gali atsidurti tiek Estija, tiek Latvija. K. Neretniekas mano, kad tokiu atveju karinio konflikto grėsmė buvo menka, tačiau Rusija elgėsi labai agresyviai ir NATO reikėjo parodyti savo solidarumą su Baltijos šalimis.

Pagal šį scenarijų NATO turi sustiprinti oro erdvės virš Baltijos šalių patruliavimą bei sutelkti savo pajėgas Baltijos jūroje, galimai pravesdama plataus masto karinius mokymus. Anot eksperto, iš Švedijos tokioje situacijoje reikėtų bendradarbiavimo bei galimybės naudoti Švedijos uostus ir oro bazes, kas Stokholmui nesukeltų jokių sunkumų.

Antrasis scenarijus

Antrajame scenarijuje analizuojama situacija, pagal kurią Rusijos veiksmai prieš Baltijos šalis vertinami kaip karinė grėsmė, o NATO mėgina veikti dar prieš prasidedant realiems kariniams veiksmams.

Tokiu atveju NATO tikslas – pademonstruoti Aljanso pasirengimą ir solidarumą su Baltijos šalimis, kad būtų užkirstas kelias Rusijos ketinimams parodyti savo karinę galią.

Pagal NATO veiksmų planą turi būti numatytas neatidėliotinas karinių pajėgų sutelkimas Baltijos šalyse, įtraukiant Švediją ir Suomiją. Numatoma, kad JAV ir Vokietijos karines pajėgas į konkrečią vietą galima būtų pristatyti oro transportu, o lenkų karius – sausuma.

Kiekvienoje Baltijos šalyje turi būti po vieną amerikiečių brigadą. Iš Švedijos ir Suomijos prireiks po vieną batalioną, kurie bus įtraukti į JAV ir Vokietijos brigadas. NATO planas taip pat numato lėktuvų dislokavimą Šiaurės Europoje.

K. Neretniekas spėja, kad tarptautinių karinių pajėgų dislokavimui Baltijos šalyse bei Švedijoje ir Suomijoje gali prireikti maždaug mėnesio.

Ekspertas nurodo, kad didžiausia grėsmė NATO karinėms operacijoms kyla iš Kaliningrado pusės ir su Baltijos šalimis besiribojančių rajonų, kur dislokuotos Rusijos priešraketinės gynybos sistemos.

Specialistas pabrėžia, kad pagal šį scenarijų Švedija gali susidurti su daugybe problemų. Pagal Švedijos gynybos strategiją valstybinės karinės pajėgos traktuojamos kaip bendra visuma, todėl gali kilti keblumų išskiriant vieną batalioną, kuris turėtų būti išsiųstas į Baltijos šalis. Dar viena problema – riboti Švedijos resursai priešraketinės gynybos sferoje ir problemos su strategine Gotlando salos gynyba.

K. Neretniekas tokiu atveju siūlo Švedijai, esant būtinybei, būti pasirengusiai siųsti karinį batalioną į Baltijos šalis, taip pat atlikti karinius mokymus kartu su NATO priklausančiomis šalimis.

Trečiasis scenarijus

Trečiasis galimų įvykių variantas – vadinamasis „gruziniškas scenarijus“, kai NATO turi reaguoti jau į įvykusį Rusijos įsiveržimą į Baltijos šalis.

„Jeigu visa Baltijos šalių teritorija bus okupuota, egzistuoja rizika, kad Rusija gali panaudoti branduolinio puolimo grėsmę, kad atlaikytų puolimus prieš „teisėtą Rusijos saugumo zoną“, – rašoma tyrime.

Ekspertas nurodė, kad jeigu Rusijos įsiveržimas įvyks iki tol, kol NATO galės įvesti papildomas pajėgas į Baltijos šalis, Rusija visiškai okupuos Latviją, Lietuvą ir Estiją per kelias dienas.

Rusijos įsiveržimo į Baltijos šalis atveju NATO turi neatidėliotinai pradėti karines oro operacijas prieš Rusijos ginkluotąsias pajėgas, įsiveržusias į svetimą teritoriją, bei prieš Rusijos priešraketinės gynybos sistemas šiame regione.

Tikimasi, kad NATO ir JAV iškart praneš Švedijai apie neatidėliotiną jos oro erdvės panaudojimą karinėms operacijoms Baltijos šalyse, tuo pačiu metu paprašydamos galimybės naudotis Švedijos karinėmis oro bazėmis ir priešraketinės gynybos sistemomis.

Jeigu susiklostytų toks įvykių scenarijus, Gotlando salai tektų strateginis vaidmuo, nes mažai tikėtina, kad pati Rusija iki šiol neatkreipė dėmesio į strateginę šios salos padėtį.

Vis dėlto pagal šį scenarijų Švedijai vėl tektų susidurti su problemomis, nes šiuo metu Gotlando gynyba nėra pakankama. Pagal NATO planą švedų kariai gali būti dislokuoti dviejuose regionuose: Kuržemėje ir Estijai priklausančiose Saremos ir Hyjumos salose.

K. Neretnieko manymu Estijos salose būtina greitai išdėstyti švedų ir suomių karinius junginius. Būtina operatyviai dislokuoti ginkluotąsias pajėgas, kad būtų užtikrinta Gotlando salos gynyba nuo puolimo iš jūros ir sausumos.

„Mažai tikėtina, kad tokiu atveju pakaks Švedijos oro resursų, ypač jeigu tai susiję su mūšiais sausumoje ir oro erdvės gynyba Gotlando saloje ir kitose teritorijose. Tam prireiks glaudaus JAV, Švedijos ir Suomijos karinių oro pajėgų bendradarbiavimo“, – nurodė specialistas.

Savo tyrimo išvadose K. Neretniekas teigė, jog visuose aprašytuose scenarijuose jis daro prielaidą, kad Švedija kokiu nors būdu sutiks dalyvauti užtikrinant Baltijos šalių apsaugą tuo pačiu metu mėgindama išvengti tiesioginio Švedijos ginkluotųjų pajėgų dalyvavimo kariniuose veiksmuose.

Aut. teisės: delfi.lt

(15)
(11)
(3)

Komentarai (62)