Klaipėdos uostui trūksta geležinkelių (1)
Kitais metais planuojamas atlikti viso Klaipėdos uosto gilinimas iki 14,5 metrų atvers naujus investicijų poreikius.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Geležinkeliai netenkina
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Aloyzas Kuzmarskis tikino, kad šiemet Klaipėdos uosto krova augusi iki 36 mln. tonų, kitais metais perkops 40 mln. tonų.
Ypač ryškiai krova auga pietinėje uosto dalyje. 2009 metais pietinėje ir šiaurinėje uosto dalyse buvo kraunama maždaug vienodai – po 14 mln. tonų. 2010 metais šiaurinėje dalyje krova išliko beveik ta pati, tačiau pietinėje dalyje ji šoktelėjo iki 17 mln. tonų. Šiemet šiaurinėje dalyje kraunama apie 16 mln. tonų, o pietinėje dalyje kraunama per 20 mln. tonų. Kitais metais šiaurinėje dalyje prognozuojama krauti per 17 mln. tonų, o pietinėje beveik 23 mln. tonų.
Didžiulį impulsą vystyti Klaipėdos uosto pietinę dalį suteiks uosto laivybos kanalo išgilinimas iki 14,5 metrų nuo Danės upės žiočių iki Jūrų perkėlos. „Galime uostą gilinti, statyti geriausias technikas, bet jei nebus gero krovinių atvežimo ir išvežimo iš uosto, liksime tarsi prie suskilusios geldos“, - vaizdžiai išsireiškė „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Šiandien bene didžiausios krovinių atgabenimo geležinkeliais problemos ir yra „Klaipėdos Smeltėje“. Per ją rieda kroviniai ir į Birių krovinių terminalą. Jame krovinių kiekiai nuo 1,3 mln. tonų per metus šoktelėjo iki 3,7 mln. tonų šiemet. Pačioje „Klaipėdos Smeltėje“ krova nuo 1,9 mln. tonų 2009-aisiais augo iki 2,7 mln. tonų – šiemet.
Atsivers naujos galimybės
Ir toliau uosto pietinė dalis vystysis sparčiau nei šiaurinė. Šiaurinėje dalyje esančios „Klaipėdos nafta“, „Krovinių terminalas“ ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) nebeturi kur plėstis. Rezervinių teritorijų čia nėra.
Tuo tarpu pietinėje dalyje, kuri imama nuo Danės upės žiočių, nes iš pietinės dalies geležinkelio atšakos yra iki pat Klaipėdos laivų remonto, yra ir rezervinių teritorijų, ir vykdomos naujų terminalų statybos. Šioje dalyje dirba dešimt uosto krovos kompanijų. Beveik visos jos didina krovą – KLASCO Jūrų perkėla – nuo 3,6 mln. tonų – 2009 metais iki 5,7 mln. tonų – šiemet, „Bega“ – nuo 3,5 iki 4,1 mln. tonų, Klaipėdos konteinerių terminalas – nuo 2,3 iki 2,9 mln. tonų. „Vakarų krovos“ dalis siekia apie 1 mln. tonų, „Malkų įlankos terminalo“ apie pusę milijono tonų. Kol kas nežymūs krovinių kiekiai yra Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale, „Mabre LPC“, „Kabotažo“, „Klaipėdos šaldytuvų“ bendrovėse.
„Pietinės uosto dalies vystymo galimybės yra perspektyvesnės. Buvo daug problemų dėl gylių, geležinkelių vystymo. Išgilinus uostą iki 14,5 metrų, rekonstruojant „Draugystės“, Rimkų geležinkelio stotis, plečiant geležinkelių kelyną, įrengiant tiesioginį išvažiavimą iš „Draugystės“ stoties į Klaipėdos - Pagėgių geležinkelio liniją pralaidumas padidės. Tačiau sparčiai didėjant krovinių srautams, vien to nebeužteks“, - akcentavo A.Kuzmarskis.
Nebespėjama paskui studijas
A.Kuzmarskis pateikė duomenis, kad šiemet per parą į šiaurinės dalies kompanijas buvo 1280, pietinės dalies - 1350 geležinkelio vagonų pateikimo poreikis. Prognozuojama, kad 2020 metais šiaurinėje dalyje bus 1800, pietinėje - net 3190 vagonų pateikimo poreikis per parą.
Tai reiškia, kad ir šiaurinėje, o ypač pietinėje uosto dalyje turės būti papildomai vystomi geležinkeliai. A.Kuzmarskis pasiūlė jau kitų metų pradžioje pradėti rengti geležinkelių vystymo iki 2020 metų programą.
Negalima teigti, kad pastaraisiais metais Klaipėdos uoste nebuvo rekonstruojami geležinkeliai. Tam buvo skirta ir nemažai lėšų iš ES. Pagrindinis rekonstrukcijų tikslas buvo pasirengti priimti vadinamus šešiatūkstantinius traukinių sąstatus. Tam reikėjo prailginti sąstatų priėmimo kelius geležinkelių stotyse.
Nemažai darbų atlikta ir plėtojant geležinkelių kelius nuo stočių iki uosto kompanijų. Tačiau to nepakanka. „2005 metais buvo patvirtinta Klaipėdos uosto geležinkelių mazgo vystymo programa iki 2015 metų. Vėliau programa buvo koreguojama. Daugelis pozicijų sumažintos arba pakeistos. Nebeliko vieningos aiškios uosto geležinkelių vystymo programos“, - tikino A.Kuzmarskis.
Atliktos ir kelios papildomos studijos, kurių išvados neatsispindėjo geležinkelių vystymo iki 2015 metų programoje.
