Lenkijos skalūnų dujų atsargos sudaro tik dešimtadalį nuo prognozuoto kiekio

Na, tai kas nori investuoti į Lietuviškas skalūnines dujas? Kai po detalaus tyrimo iš prognozuoto kiekio telieka 10%. Jiems dar pasisek4, kad tuos 10% rado. Nes gali ir jų nerasti. Juolab, kad visko 100 % išgauti niekada nepavyks. P.S. man teko girdėti nuomonę, kad Lietuviškos skalūninės dujos tik politinis žaidimas prieš rinkimus ir Rusija. Bet realiai ten nieko gero.

Pagal pateiktus teorinius skaicius, pas mus yra duju tiek, kad apsirupinti max 10 metu. Tai jei istyrinejus liks metams

Neapsimoka net išgaut. Kaip ir ankščiau sakiau, taip ir dabar sakysiu - Lietuvai reikia koncentruotis ties biokuru. Mums tokios plačios galimybės šioje srityje, tik reikia pradinio kapitalo nemažo ir gana daug darbo (tiek teisinėje, politinėje srityje, tiek fiziniam).

Būtent. Bet iš kur jo gauti? To kapitalo. Jei ateis užsienio kapitalas, daug kas rėks, kad pinigai iškeliaus į užsienį. Negerai. Jei ateis lietuvis verslininkas, daug kas rėks, kad lobistas, vagys ir kitokio plauko nusikaltėlis, vagia iš Lietuvos. Negerai. O Lietuvos valstybė nei pinigų turi, nei jai ES leis užsiimti komercinę veikla. Juolab, kad valstybinės įstaigos niekada neveikia pelningai. Nors viršininkai išsimoka didelius atlyginimus ir priedus. Ir vėl negerai. Taigi, pinigų nėra iš kur gauti. Reikia daug darbo, bet didelė dalis Lietuvių dirbti nenori, bet nori gauti didelius atlyginimus. Taigi, niekas nedirbs. O jei kas ir bus paskirtas tai dirbti nemokės. Nes kažkas aukštose postuose bus ten įkišęs savo giminaiti kuris niekur kitur dėl bukumo negavo darbo. Taigi, Lietuvai tai ne įmanoma.

Tipo dėl rėkimo negali lietuvis verslininkas ateit? Nu čia jau immortallt geriausiai situaciją žino ir yra rašęs ne kartą.

Jei tik keli kaimiečiai rėkia, tai bet kokiam verslininkui ateiti yra sudėtinga. Ir nesvarbu ar tas rėkimas pagrįstas ar ne. Nes jei kažkas pradeda rėkti - įstatimai nustoja galioti. Visus įstatimus užgožia rėkimas.

Nesenai pristaciau biokuro alternatyva keliems rimtiems verslininkams, ideja liko suzaveti, priesingai nei su kitais, su mumis nori dar karta susitikti. Problema 1: laiko uzspaude zeme ir ja nenaudoja - svaisto valstybes turta. Sprendimo budai: -apmokestinti zeme, kad ja laikytu tie, kurie gauna is to pajamas - nauda tiek tiems, kurie dirba, tiek valstybei. -pakelti baudas uz nedirbama zeme nuo 50LT uz sklypa iki 100-500LT/ha nedirbdamos zemes. Problema 2: Neskaidrus viesieji pirkimai -biokuro birza padaryt privaloma ir su visais neskaidrumais susidoroti griezciausiom bausmem - baudziamoji byla uz svetimo turto issvaistyma. Problema 3: Kapitalas - garantuoti minimalia, kad ir tarkim 70LT/MWh supirkimo kaina (2012-01 kaina buvo 79,08LT/MWh, o kaina auga jau berods 4 metus po vidutiniskai 15% metus), tai kapitala pritraukti bus paprasta ir salyginai pigu, tiek is banku, privaciu investuotoju Lietuvoje, tiek uzsienyje. Problema 4: Rizikos del stichiniu nelaimiu - praktiskai vienintele rimtesne gresme biokurui - gaisras. Spresti tai galima paprastai, ivesti privaloma draudima ir kiekvienam susimoketi po kelis litus nuo ha, kad jei kas padegtu ar uzsidegtu, padengtum dali rizikos, taip padarai dar patrauklesni versla bei sumazini reikalaujama graza is investuotoju, pritrauki dar daugiau kapitalo. Esme ta, kad nieko nebus, kol neatims zemes is to, kuris laukia, kol ateis kas nors ir pasiulys uz kazkoki sklypuka vidury niekur, be jokiu dokumentu ir apleist kelis milijonus, kai realiai, jo verte nesieka 100,000, nes laikrasty skaite, kad nupirko 30a uz 10 milijonu... Tik nedaskaite iki tos vietos, kad Vilniaus senamiestyje.

Tai, kad laiko "užspaudę" - nėra taip ir blogai. Dirvožemis atsigauną (pūdymas). Žemę dirbant, kad ir auginant energetinius augalus, juos pastoviai nuimant - dirvožemis alinamas, darosi mažiau vertingas. Tai viena. Antra, apmokestinti/padidinti baudas galima, bet tai reikėtų daryti nuo tam tikro ploto. Galėtų būti norma 2-3ha žemės ūkio paskirties žemės žmogui mažesniu mokesčiu, kas turi daugiau - mokestis didėja. Tame tarpe ir biokuro augintojams (o kuo jie geresni, kad žemę alina?). Padidinus baudas, kils pagunda pasipelnyti tikrintojams. Bus kur nenušienautas plotelis, aha, nedirbama, duokš 50 kišenėn Su žilvičiais irgi visokių fokusų pasitaikė. Kainuoja užveisti, o pasirodo po to kainuoja nuimti. Perki spec. kombainą, arba moki už nuėmimą brangiai. O kai kuriuose rajonuose sugundę auginti žilvičius, juos superka nebrangiai. Nenori parduoti - vežk toli, tik va taip suskaičiavę, kad vežant į kitą rajoną įskaičius transportą neką geriau gaunasi. Taip kad ir čia turime suktą ir negailestingą rinką.

Zinau visus skaicius mintinai. Visa uzsodinimo procesa, dirvos tresima ir t.t. Dirvos nenualins teisingai auginantys zilvicius. Kaip ir rimtas ukininkas. Tegul tos baudos kad ir tikrintojams i kisene eina, bet vis tiek tada bus didesne paskata dirbti zeme arba ja ISNUOMOTI, o dabar, gavo is kazkur zeme ir sedi uzsisede ir susirauke. Visi zeme privalo priziureti - nusienauti. Jokiu isimciu ar tu smulkus ar stambus. Negali priziureti - isnuomoji ar parduodi, kokios dar cia isimtys. Cia kaip, as tik truputi tave papjaustysiu, tai nebauskit manes.

1: Jei aš nusipirkau žemę, tai ji yra mano nuosavybė, o ne valstybės. O gal grįžtam į sovietmetį ir viska nacionalizuojam? O su savo nuosavybę darau ką panorėjęs. Norių dirbu, norių špygas rodau. 2: Viešieji pirkimai buvo neskaidrus ir bus neskaidrus. Juos reiktu visur tvarkyti, bet nėra kam, nes visi nupirkti. Ką reiškia "biokuro birza padaryt privaloma". Be to kokie viešieji pirkimai galimi privačiame versle? 4: Laukia kol ateis ir pasiūlys, nes tai jų turtas ir jie gali laukti. Čia jau jų rizika. Gal ateis, o gal ne. Ir po 5 metu tik 1k už 1ha siūlys.

1) Jei tu nusipirkai zeme ir ja laikai siaip, tai esi turtingas, tam ir yra turto mokesciai, kad skatintu perleisti turta tam, kuris is turto uzdirba, arba susimoki uz tai, kad nori turtingai svaistyt resursus. Taip visame pasaulyje ir tai labai gera schema, jei norime gyventi geriau. 2) Birza tik valstybinems imonems, tai sumazina kaina, stipriai riboja korupcija bei ismeta nereikalingus darinius kurie atsiranda tik del korupcijos. Privacios imones ir taip perka uz geriausia kaina, o ne kas daugiausia i kisene sumoka 3) praleidai 4) Jie laukti gali, bet uz turto laikyma ir zemes neprieziura (nepriziuri savo zemes, kenki kaimynui), turi susimoketi. Jei nenori parduoti, tai isnuomok! Niekas nesako, kad privalai parduoti, bet turi buti zeme naudojama! O gal vis del to nenorit Lietuvoje gerai gyventi ?

1) Niekada nepritariau jokiems turto ar prabangos mokesčiams ir manau, kad niekada nepritarsiu. Nes tokie mokesčiai man panašus į pavydo mokestį (tu turi ko aš neturiu - susimokėk). Tai gal ir gerina visuomenės gyvenimo sąlygas, nes žemė panaudojama gauti pelnui, o valstybė iš to pelno gauna savo dalį. Bet tai blogai atskiro individo atžvilgių. Nes taip pažeidžiamos jo teisės į turtą, nuosavybę. Jei taip daroma visame pasaulyje tai nereiškia, kad tai gerai. Nes visame pasaulyje gali įteisinti, kad savaitgaliais atsitiktinai privaloma pagauti žmogų ir jį viešai dėl pramogos pakarti. Bet jei tai darys visas pasaulis, tai vis tiek nereikš, kad tai gerai. Be to tokio mokesčio tikrai nėra visame pasaulyje, tik dalyje pasaulio. 2) Biokurų užsiims tik privačios įmonės, tad toks padalinys nereikalingas. 3) Praleidau nes nebuvo ko pridurti. 4) Jei kaimynas neprižiūri savo žemės, tai jis manajai kenkia tik tiek kiek ir miškas mano žemės pašonėje. Daugiau kenkimo nesugalvoju. Gal gali pateikti pavyzdžių?

1) Nesiulau vienareiksmiskai ivesti turto mokescio (kuris siaip jau yra, tik jis paskirstomas visiskai neadekvaciai, toks pat sklypas, kuris ribojasi su kitu tokio pat dydzio sklypu, o mokestis skiriasi KARTAIS). Pilnai uztenka ir baudos uz nedirbama zeme tik zymiai sudetingesnis procesas. Bet kaip bebutu, jei isigilintum i sito mokescio esme, suprastum jo nauda. 2) Augintojai - taip, o katiline dazna priklauso savivaldybei, kur savo giminaiciams ir draugams moka po 150LT/MWh, kai rinkoje kaina perpus mazesne. 4) miskas turi savo paklote ir ten tu piktzoliu maziau zelia. Apleistame lauke zelia piktzoles, krumai, kurie skleidzia seklas. Taip pat nepriziurimi laukai gali sugadinti melioracijos irenginius ir siaip mazina kaimyniniu sklypu verte. Paaiskink man, kaip mes galime tapti turtingais, kai svaistome savo resursus ? Ir paaiskink, kuo yra gerai zmones, kurie degina pinigus/turta ? Nes zemes palikimas dirvonuot yra tapatu. Nesiulau zeme atimti ar priversti parduoti, siulau zmones priversti zeme dirbti arba bent isnuomot, o parduot, tai jei pats tik nori. Is dirvonuojancios zemes zmogui jokios naudos, o kad derlingumas dideja, tai neypatingai... Ypac kai krumai pradeda augti ir sugadinami melioracijos irenginiai, tada tampa pelke.

"Kauno energija" nelabai privati.