Specialistai atskleidžia, kas dažniausiai lemia lėktuvų katastrofas  (5)

Aviacija – saugiausia transporto rūšis, tačiau ir čia visada yra katastrofos tikimybė, aiškina aviacijos specialistai. Pasak jų, dauguma pasitaikančių orlaivių avarijų ir katastrofų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus. Nors šiuolaikiniai lėktuvai kompiuterizuoti ir automatizuotai vykdo savo funkcijas, klysta ir pilotai, ir techninis personalas.

Kaip skelbta, pirmadienio rytą Rusijoje, Tiumenės srityje, nukrito keleivinis lėktuvas ATR-72, priklausantis aviakompanijai „UTair“. Daliai žmonių pavyko išsigelbėti. Beje, tokio paties modelio Prancūzijos ir Italijos gamybos dvimotoriu turbopropeleriniu lėktuvu „UTair“ skraidina iš Vilniaus į Maskvą.

Civilinės aviacijos administracijos Skrydžių priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Rytis Dulinskas aiškino, kad per ilgą laikotarpį avarijos ištinka įvairaus tipo lėktuvus. Jų neišvengia ir, pavyzdžiui, „Airbus“, ir „Boeing“.

Pasak R. Dulinsko, nors aviacija yra saugiausias transportas, tačiau visada yra tikimybės klausimas. „Sakyčiau, dažniau pasitaiko žmogiškasis faktorius. Praktiškai tokių atvejų, kad lėktuvas skrido skrido, kažkas atsitiko ir dėl vieno gedimo nukrito, beveik nebūna. Dažniausiai katastrofą lemia faktorių suma, seka, kai atsiranda techninė problema, prisideda piloto klaida. Žmogiškasis faktorius visada lieka didesne visų incidentų ir avarijų tikimybe“, – teigė aviacijos specialistas.

R. Dulinskas atkreipė dėmesį, kad bendrovė „UTair“ perka naują techniką ir turi gerą lėktuvų parką. Iš Vilniaus į Maskvą taip pat skraido naujas lėktuvas.

R. Dulinsko teigimu, kol kas per mažai informacijos, kad būtų galima komentuoti Rusijos lėktuvo katastrofos priežastis.

Klysta ir pilotai, ir techninis personalas

„Šiuo metu aviacijoje viena pagrindinių kliūčių įvardijamas žmogiškasis faktorius, nes dėl jo įvyksta apie 80 % avarijų. Šiuolaikiniai lėktuvai labai smarkiai kompiuterizuoti ir gerai automatizuotai vykdo savo funkcijas, bet žmogiškasis faktorius kartais toje veikloje veikia nepakankamai tvarkingai. Dėl to įvyksta avarijos – tai gali būti ir dėl pilotų kaltės, ir dėl techninio personalo“, – sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto Antano Gustaičio aviacijos instituto direktorius profesorius Jonas Stankūnas. Dėl to, sako jis, specialistų rengimui keliami ypatingai griežti reikalavimai.

Pasak J. Stankūno, nors yra griežti reikalavimai, kiek laiko pilotas gali praleisti ore, kartais oro bendrovių savininkai reikalauja kitaip. „Būna ir nepakankamas kalbos mokėjimas, kartais atsainus požiūris, per didelis pasitikėjimas automatizuotu lėktuvu ir pasitraukimas iš darbo vietos skrendant. Tuo metu kažkas įvyksta, pilotas grįžta ir situacijos nesupranta, nespėja susiorientuoti. Daug atvejų, kai žmogaus savybės lemia sukeliamus įvykius“, – aiškino specialistas.

J. Stankūno teigimu, šiuo metu pasaulyje veikia daug mažų aviacijos bendrovių ir ne visose jų laikomasi vienodų tarptautinių reikalavimų. Yra kraštų, kuriuose su aviacinės technikos priežiūra labai bloga.

J. Stankūnas nesiryžo vertinti Rusijos lėktuvų techninės bazės. „Ten jaučiama viena problema. Rusijoje iš vienos didelės valstybinės bendrovės „Aeroflot“ susiskaidė ir atsirado daug įmonių. Vienos didelės, kitos visai mažytės, paprasčiausiai kartais mažos įmonės neturi netgi tiek resursų, kiek reikia, kad pagal visus standartus aptarnautų techniką“, – sako profesorius.

Pasak J. Stankūno, Rusija vadovaujasi kitais standartais nei Europa. Europoje veikiantys Europos aviacijos saugos agentūros standartai griežtesni už rusiškus. Europoje stebima ir finansinė įmonių būklė. Jeigu matyti, kad kyla pavojus nepakankamai išlaikyti techniką ar personalą, įmonių veikla stabdoma.

J. Stankūno teigimu, Rusija susirūpinusi aviacijos vystymu, čia daug problemų ir avarijų, todėl šalyje imamasi valstybinių priemonių.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Mindaugas Jackevičius

(4)
(0)
(1)

Komentarai (5)