Skaitmenizacija, arba kaip pamestų batų ieškosime „Google“  (0)

Visai netrukus rytais ieškodami namuose pasimetusių batų, naudosimės „Google“. Tokią mintį prieš septynerius metus pasakė technologijų vizionierius Bruce‘as Sterlingas. Tačiau šiandien apsižvalgę po kamabrį, rasime tik keletą prie interneto prijungtų prietaisų: kompiuterius, telefonus ir greičiausiai televizorių, rašo "Forbes".


„Kodėl?“, - stebisi Andy Hobsbawm, kompanijos, kuriančios programinę įrangą prijungti daiktus prie interneto, EVRYTHNG įkūrėjas.

Anot jo, skaitmeninių inovacijų plėtra yra pribloškianti. Sunku įsivaizduoti gyvenimą be interneto, išmaniųjų telefonų bei socialinių tinklų. Ir vis dėlto dauguma vartojimo produktų bei kasdienių dalykų aplink mus vis dar nėra „išmanūs“. Neprijungti. Vartotojai yra pasirengę naujam išmaniųjų produktų amžiui, norėdami pagaliau panaikinti atotrūkį tarp fizinių ir skaitmeninių pasaulių.

Pats laikas ir kitiems daiktams pasivyti išmaniuosius telefonus, kad galėtume patirti tą esamo laiko socialinio tinklo realybę, kurios šiandien tikimės: kad mūsų fiziniai produktai būtų tokie protingi kaip „Google“, greiti kaip „Twitter“, informatyvūs kaip „Wikipedia“, socialūs kaip „Facebook“, asmeniški kaip „Amazon“ ir linksmi kaip „YouTube“.

Geroji naujiena ta, kad šis proveržis po truputį prasideda. Pavyzdžiui, „Nike+“ šiuo metu turi 5 mln. vartotojų, prijungusių savo sportbačius prie tinklo, kad galėtų palyginti savo pasiektus bėgimo rezultatus. O „Toyota Friend“, pristatytas praėjusiais metais, yra toks automobilis, kuris siunčia savo šeimininkui elektroninius laiškus ar trumpąsias žinutes, kai variklį reikia pakrauti ar padangas pakeisti.

Principas, kad produktai iš prigimties yra naudingesni ir labiau trokštami, kai jie pripūsti dinamiškų skaitmeninių paslaugų, greitai bus naudojamas visose jų kategorijose. Taip iš dalies yra todėl, kad technologijos reikalingos teikti šiandienines masines paslaugas vartotojams (bevielis, 3G internetas, debesų kompiuterijos infrastruktūra) jau išgyveno lūžio tašką kainos prasme.

Tačiau didysis žaidimo taisyklių keitėjas šiandien yra išmanieji telefonai ir tai, kaip jie pakeitė vartotojų bendravimą. Tarp daugybės kitų dalykų, išmanieji telefonai veikia kaip fizinio pasaulio rankiniai skaitmeniai jutikliai. Kitaip tariant, mums nebūtinai reikia, kad realiojo pasaulio daiktai būtų tiesiogiai sujungti, kai interneto sąsaja mūsų mobiliuosiuose prietaisuose tiekia ryšio prieigą ir informaciją. Išmanieji telefonai gali veikti kaip centras ar interneto mikrokosmosas.

Kai perki tokį produktą, pirmasis tavo veiksmas yra registracija ir identifikacija naudojant tokias socialines aplikacijas kaip „Facebook“ ir taip perimant skaitmeninę daikto nuosavybę kaip ir fizinę. Tai aktyvuoja unikalią interneto dabartį, kuri individualiai suriša konkretų produktą ir jo savininką: jis tampa tavo „Nikon D90“, vietoje tiesiog „Nikon D90“. Tai atriša gamintojams ir pardavėjams rankas pristatyti naują skaitmeninį pasaulį su asmeniniu turiniu, paslaugomis ir aplikacijomis, kad leistų jums naudotis fiziniu produktu ir gauti iš jo daugiau naudos.

Jei suges jūsų orkaitė, galėsite paprašyti, kad pati surastų artimiausius remonto taškus. Nuskaitę kodą ant „Burberry“ rankinės etiketės, galėsite įsitikinti padirbta ji ar ne. Ir jei norėsite parduoti savo kalnų dviratį, tikėsitės kad jis pats pasakys, kiek yra šiandien vertas „eBay“ bei leis parduoti, pateikdamas informaciją apie save iš skaitmeninės jungties.

Didelis šuolis to, ką mes vadiname „produktų santykių vadyba“, yra neišvengiamas, nes gamintojai turi galimybę iš naujo išrasti kiekvieną fizinį produktą kaip kanalą tiesioginėms skaitmeninėms paslaugoms, nuolat bendraujantį su konkrečiu vartotoju.

Tai taip pat nepaliks nė vieno produkto ar pramonės srities nepakitusios. Kompanijos turės galvoti apie technologijas, kurios sujungia realų ir virtualų pasaulius, kad suteiktų patrauklų skaitmeninių paslaugų rinkinį iš mus supančių daiktų.

Ir jei išmaniųjų produktų koncepcija skamba pritempta, taip anksčiau skambėjo ir išmaniųjų telefonų idėja. Tačiau mes juos turime, šešeri metai po to, kai pradėtas pardavinėti pirmasis „iPhone“ ir 23 žmonės per sekundę įsigyja išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį, kai atsirado anksčiau neegzistavusi aplikacijų bei programinės įrangos ekonomika.

Bevielės įrangos gamybos lyderė „Ericsson“ prognozuoja, kad šios dekados pabaigoje bus 50 mlrd. su internetu susietų prietaisų – penkiskart daugiau nei žmonių internete. Taigi jei idėja nešiotis mobilų prietaisą, sąveikaujantį su aplinkiniu pasauliu, atrodo tokia keista, palaukite, kol daiktai pradės kalbėti.

Aut. teisės: Ekonomika.lt
Ekonomika.lt
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)