Japonijos energetikos politikos atstovas: mes nenusprendėme galutinai atsisakyti atominių  (0)

Japonija nenusprendė iki 2040-ųjų visiškai atsisakyti atominių elektrinių, sako Japonijos ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos Natūraliųjų išteklių ir energijos agentūros direktoriaus pavaduotojas energetikos politikos klausimams Toshihiko Fujii.


„Žinau, kad yra viešai paplitęs supratimas, kad Japonija nusprendė atsisakyti atominės energetikos iki 2040-ųjų. Tačiau tai nėra tiesa“, - sako T. Fujii.

Pasak jo, praėjusią savaitę Japonijos premjeras gavo ataskaitą, kurioje kalbama apie šalies energetikos ateities perspektyvas. Šalies vyriausybė nusprendė praėjusį trečiadienį, rugsėjo 19 d., kad atsižvelgs į ataskaitoje išdėstytus pasiūlymus dėl šalies energetikos ateities.

„Japonijos vyriausybė nusprendė atsižvelgti į ataskaitą, kuri formuluoja ateities energetikos politiką. Tai yra sprendimas. Nepaisant ataskaitos turinio, pati ataskaita nėra sprendimas“, - sako T. Fujii.

Tačiau, pasak T. Fujii, ir pati ataskaita yra labai kruopščiai bei atsargiai parengta, ji nėra konstatuojanti, jog atominės energetikos reikėtų atsisakyti visiškai. Be to, joje nurodoma, kad ataskaitą reikėtų peržiūrėti atsižvelgiant ekonominius ir socialinius veiksnius, energetikos sektoriaus raidą.

„Pagrindinis ataskaitos tikslas yra pabrėžti atsinaujinančių išteklių vaidmenį energetikos politikoje. Ataskaitoje sakoma, kad Japonija turėtų naudoti visus galimus resursus bei plėsti atsinaujinančios energetikos naudojimą, - dėsto jis. - Kai mes matysime padėtį 2038-aisiais, gali būti, jog atominė energetika ir nebus naudojama, bet ji gali būti, jog ji bus naudojama. Žinau, kad situacija yra pakankamai sudėtinga, bet kalbant apie energetinių išteklių naudojimo įvairovę Japonijoje, taip pat ir apie atominę energetiką, tai yra daroma labai labai apdairiai. Tai ir sukuria ataskaitos kompleksiškumą.“

Ši ataskaita Japonijos vyriausybei buvo parengta dėl to, jog šalyje buvo nagrinėjama energetikos politika po Fukušimoje įvykusios nelaimės.

„Japonija yra valstybė, kuri pakankamai neseniai patyrė branduolinę avariją, tai reiškia, kad mes žinome, kaip dabar gaminti branduolines technologijas dar saugiau. Mes daug išmokome iš įvykusios avarijos ir mes esame labai dėkingi visiems mūsų partneriams, įskaitant ir Lietuvą, už mums suteiktą pagalbą. Tai, ką mes galime padaryti atsilygindami – tiekti technologijas, kurios yra ištobulintos pagal mūsų išmoktas pamokas savo tarptautiniams partneriams“, - sako T. Fujii.

Pasak jo, artėjant referendumui Lietuvoje dėl atominės energetikos reikalingumo, svarbu, kad Lietuvos žmonės nebūtų suklaidinti neteisingomis Japonijos vyriausybės sprendimo interpretacijomis.

„Mes norime įdėti kuo daugiau pastangų, kad pateikta Japonijos vyriausybei ataskaita būtų suprasta teisingai ir Lietuvos žmonių, nes ši valstybė yra svarbus mūsų partneris. Japonija yra tvirtai įsipareigojusi bendradarbiauti su Lietuva, - teigia T. Fujii. - Žinoma, Japonijos vyriausybei būtų didelė garbė turėti galimybę prisidėti prie jūsų šalies energetinio saugumo programos, tačiau referendumas yra jūsų tautos sprendimas."

Japonijos valstybės pareigūnas priminė, jog po Fukušimoje įvykusios nelaimės kilo diskusijos apie tai, kaip mažinti šalies priklausomybę nuo atominės energetikos, tačiau tai nereiškia, jog nėra būdų saugiai naudoti šią energijos rūšį, o kartu kalbama ir apie galimas alternatyvas.

Šiuo metu Japonijoje yra 54 branduoliniai reaktoriai, kurių du atnaujino darbą šiais metais, siekiant išvengti elektros tiekimo pertrūkių. Dar keturis, po Fukušimoje įvykusios nelaimės nuspręsta demontuoti. Likę 48 reaktoriai darbą Japonijoje galės pradėti tuomet, kai jiems tokį leidimą suteiks naujai įsteigtas valstybinis reguliuotojas – Atominė reguliavimo komisija.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Erika Fuks
(0)
(0)
(0)

Komentarai (0)