Melagius vairuotojus demaskuojantis vaizdo registratorius techninės apžiūros centruose nepageidaujamas  (7)

Įvykus avarijai ir įsiplieskus ginčui, kas dėl jos kaltas, reikalą gali išspręsti netikėtas liudytojas – vaizdo registratorius. Nors jau kyla diskusijų, ar automobilyje įmontuoto įrenginio užfiksuoti duomenys yra legalūs, kelių policija tik skatina tokių techninių priemonių naudojimą.

Dar prieš Motinos dieną Liepų gatvėje uostamiestyje susidūrė viena kryptimi važiavęs visureigis „Toyota Land Cruiser“ ir automobilis „Renault Megane“.

Automobilių vairuotojai skirtingai aiškino avarijos aplinkybes. Prie „Renault“ vairo sėdėjęs vyriškis tvirtino, kad jis ketino sukti į kairę, tuo metu visureigio vairuotoja sumanė jį aplenkti išvažiuodama į priešingos krypties eismo juostą.

Tačiau visureigį vairavusi 40-metė šviesiaplaukė tikino važiavusi antrąja eismo juosta, o „Renault“ staiga išniro prieš jos automobilį, netikėtai pasukęs į antrąją eismo juostą.

Įžūliai melavo?

Tikroji tiesa paaiškėjo tada, kai policija gavo šios avarijos vaizdo įrašą. Paaiškėjo, kad paskui šiuos du automobilius važiavusioje mašinoje veikė vaizdo registratorius.

Juo buvo užfiksuota, kad dryžuotasis „Renault“ staiga metėsi iš pirmosios juostos į antrąją ir pastūmė visureigį.

Įrašas leido nustatyti tiesą. Motinos dienos šventei pasiruošti norėjusi trijų vaikų mama nemelavo. O solidusis vyras pasirodė esąs ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, bet ir išsisukinėtojas.

Vaizdo registratorius fiksavo ir kraupią avariją gegužės pradžioje įvykusią Pilies gatvės pradžioje. Tąkart peržiūrėjus įrašą, tapo visiškai aišku, kodėl automobilis išlėkė į priešpriešinio eismo pusę ir trenkėsi į medį bei namo sieną.

Įrašo užginčyti nedrįso

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis prisiminė tik vieną atvejį, kai tarp pateiktų įrodymų buvo ir automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus įrašas.

Šiemet teisėjas nagrinėjo bylą, susijusią su Kelių policijos biuro pareigūnų nedrausmingam vairuotojui skirta nuobauda.

Vairuotojas buvo nubaustas už tai, kad du kartus rikiuodamasis iš vienos eismo juostos į kitą neparodė posūkio signalo, taip pat jis pasielgė ir sukdamas į dešinę. Be to, šis vairuotojas chuliganiškai vairavo – aplenkęs kitą automobilį staiga prieš jį stabdė.

Nuobaudą gavęs vyras neneigė kaltės, nes tai daryti buvo beprasmiška – visi jo vairavimo ypatumai buvo užfiksuoti vaizdo registratoriumi. Vairuotojas prašė tik sušvelninti jam skirtą bausmę.

Įrašą Kelių policijai pateikęs asmuo vaizdo registratorių įsigijo dėl nesibaigiančio konflikto su kelių chuliganu.

„Kol kas tai buvo vienintelis atvejis, kai pažeidimo faktas buvo įrodinėjamas tokiu įrašu. Manau, kad ateityje jų gali tik daugėti. Galima spėti, kad kada nors kas nors gali ginčyti įrašo autentiškumą, tačiau įmanomos ekspertizės, kurios nustatytų, ar vaizdas nėra sumontuotas. Bet kurioje byloje lengviau apsispręsti, kai yra kuo daugiau įrodymų. Todėl aš asmeniškai esu už tokių prietaisų naudojimą“, – teigė teisėjas M.Dobrovolskis.

Skatina filmuoti pažeidėjus

Uostamiesčio Kelių policijos biuro (KEB) viršininkas Ramūnas Šideikis tikino, kad kol kas jam nežinomas nė vienas faktas, kad teisme būtų bent suabejota vaizdo registratorių įrašais.

Nė vienas teismas nebuvo pasisakęs ir kad tokie įrašai yra neteisėti įrodymai.

„Tiek nuotraukos, tiek vaizdo įrašai yra pakankami teisės pažeidimui įrodyti. Mes tik džiaugiamės, kad žmonės yra pilietiški ir padeda sukurti saugumą gatvėse. Mes norėtume dar daugiau panašios informacijos, ypač kai fiksuojami chuliganiško ir pavojingo vairavimo atvejai“, – tikino pareigūnas.

Kol kas didžioji dauguma Kelių policiją pasiekiančios medžiagos iš gyventojų yra ant žolynų bei šaligatvių paliktų automobilių nuotraukos.

Į apžiūrą – be prietaisų

Nors ir pareigūnai, ir patys vairuotojai yra patenkinti vaizdo registratoriais, tačiau dažnas jau žino, kad automobilių techninių apžiūrų centre šiuos prietaisus geriau nuimti.

Įmonės „Transkona“ generalinis direktorius Paulius Pleskovas teigė, kad bet koks trukdantis matomumui automobilyje daiktas privalo būti nuimtas.

Techninių apžiūrų centro darbuotojai pateikia patarimų, kaip pritvirtinti prietaisą, kad jis netrukdytų vairuotojui matyti kelią, neteikia.

„Jeigu jis bent kiek blogina matomumą, vadinasi, trukdo. Jei vairuotojas jo iškart nepašalina, fiksuojame trūkumą, todėl jį teks pašalinti vėliau. Tai liečia ne tik vaizdo registratorius, bet ir mobiliojo ryšio telefonų laikiklius ar navigatorių laikiklius, – tikino P.Pleskovas. – Jeigu vairuotojai juos nusiima, o išvažiavę po apžiūros juos vėl užsideda, tai jau nebe techninės apžiūros centro reikalas juos tikrinti keliuose. Jeigu gamykloje pagamintos mašinos komplektacijoje nieko be galinio matymo veidrodžio nenumatyta, vadinasi, nieko daugiau ir negali būti. Bet reikia žiūrėti, ar realiai kiti prie lango pritvirtinti prietaisai trukdo matyti vaizdą, ar ne.“

Kelių policininkų vadas R.Šideikis tvirtino, kad jokiame teisės akte nėra fiksuota, kad vaizdo registratoriai ar navigatoriai negali būti tvirtinami prie lango.

„Visame pasaulyje šie prietaisai naudojami, ir mes į juos žiūrime tik pozityviai, o vairuotojų nebaudžiame“, – tikino R.Šideikis.

Rusai skatina, austrai baudžia

Daugelyje pasaulio šalių vaizdo registratoriai vertinami teigiami. Rusijoje jie vertinami ne tik todėl, kad avarijos atveju padeda vairuotojui įrodyti, kas buvo kaltas.

Oficialiai rekomenduojama juos turėti korupcijos prevencijai, nes šie prietaisai fiksuoja ir automobilio, kuriame sumontuoti, greitį. Tada policininkų pretenzijas dėl neva pernelyg greito važiavimo yra nesunku atremti.

Rusijoje jau kuris laikas svarstoma, ar reikėtų įvesti reikalavimą kiekvienam vairuotojui turėti vaizdo registratorių.

Bet kurios šalies policininkai sutartinai tikina, kad šie prietaisai yra puikiausia prevencinė priemonė drausmei keliuose palaikyti.

Ir vis dėlto mėgėjams važinėti savais automobiliais užsienyje reikėtų žinoti, kad Austrijoje uždrausta brautis į žmonių asmeninį gyvenimą nuosavuose automobiliuose naudojant išorinio vaizdo stebėjimo kameras.

Austrijos dienraštyje „Die Presse“ pranešama, kad pirmą kartą sulaikytam automobilio savininkui tektų mokėti 10 tūkst. eurų. Jei vairuotojas su automobilyje sumontuotu įrenginiu sulaikomas dar kartą, jam jau tenka mokėti 25 tūkst. eurų baudą.

Skrupulingai saugantys asmens duomenis Austrijos specialistai įsitikinę, kad filmuojančios techninės priemonės fiksuoja ne tik kelių eismo taisyklių pažeidimus ar avarijas, bet ir paprastus praeivius. O tai jau laikoma brovimusi į asmeninį gyvenimą.

Aut. teisės: "Klaipėda"

Autoriai: Daiva Janauskaitė

(11)
(0)
(3)

Komentarai (7)