Visi Lietuvos mobiliojo ryšio operatoriai teigia turintys technines galimybes nustatyti telefono buvimo vietą, net jei prie tinklo jis prisijungė be SIM kortelės, tačiau tik viena bendrovė – „Tele2“ – šiuos duomenis gali automatiškai perduoti Bendrajam pagalbos centrui (BPC). Kiti operatoriai nurodo, kad net telefonų su SIM kortelėmis buvimo vietą BPC sugeba priimti ne visur.

Savaitgalį įvykius šiurpiai nelaimei, kai net kelis kartus į BPC skambinusios merginos palaikai rasti sudeginto automobilio bagažinėje, buvo prisiminta dar 2007 metais svarstyta problema: kaip sužinoti vartotojo buvimo vietą, jei telefone nėra SIM kortelės.

Tuomet du iš trijų mobiliojo ryšio operatorių nurodė, kad neturi techninių galimybių tokiam nustatymui arba negali pasakyti, kiek tai kainuos. Tokią sistemą įsidiegė tik „Tele2“, kuri tebėra vienintelė, galinti automatiškai perduoti telefono vartotojo buvimo vietos duomenis BPC, net jei jame nėra SIM kortelės. „Tele2“ komunikacijos vadovas Andrius Baranauskas teigia, kad šios sistemos diegimas kainavo beveik 1,5 mln. Lt, ir tai buvo finansuojama iš valstybės lėšų.

„Omnitel“ ir „Bitė Lietuva“ atstovai dabar nurodo, kad jau turi galimybes nustatyti telefono vietą net kai jame nėra SIM kortelės – pagal IMEI kodą. Tačiau šie duomenys nėra perduodami BPC.

„Kad informaciją apie vietos nustatymą be SIM kortelės „Omnitel“ tinkle Bendrasis pagalbos centras galėtų priimti automatizuotai, turėtų būti įgyvendintas bendras sprendimas, o centras turėtų atnaujinti savo įrangą. Apie tai buvo diskutuota su BPC 2006–2008 metais, tačiau pastaruoju metu toks poreikis nebebuvo išsakomas. Mes esame pasirengę kalbėti apie tokio sprendimo diegimą“, – teigė „Omnitel“ atstovė spaudai Daiva Selickaitė.

Ji pridūrė, kad net telefono su SIM kortele buvimo vietos informaciją BPC sugeba gauti ne iš visos Lietuvos.

„Techninę galimybę nustatyti skambinančiojo buvimo vietą „Omnitel“ tinkle su SIM kortele turi tik Vilniaus bendrasis pagalbos centras, į kur nukreipiame Vilniaus regiono skambučius iš savo tinklo numeriu 112. Dalis Vakarų regiono skambučių BPC nurodymu yra nukreipiami į naująjį Klaipėdos bendrąjį pagalbos centrą, kur vietos nustatymo funkcionalumas yra dar diegiamas. Tuo tarpu kitų regionų skambučiai yra nukreipiami į rajonų policijos komisariatų fiksuotojo ryšio telefonų numerius, priklausomai nuo skambučio vietovės“, – sakė D.Selickaitė.

BPC viršininko pavaduotojas Tadas Maroščikas 15min.lt patvirtino, kad duomenys apie įrenginių be SIM kortelės buvimo vietą gaunami tik iš „Tele2“. Anot jo, anksčiau „Omnitel“ ir „Bitė“ kėlė problemą dėl to, kad negali nustatyti įrenginio be SIM kortelės buvimo vietos, tačiau tuomet buvo nuspręsta nestabdyti proceso ir leisti sistemą įsidiegti tik vienam operatoriui.

BPC problemą užmiršo?

Mobiliojo ryšio operatorių veiklą prižiūrinčios Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) direktorius Feliksas Dobrovolskis buvo nustebintas žinios, kad visi operatoriai sugeba nustatyti skambinančiojo vietą, net jei įrenginyje nėra SIM kortelės, tačiau ši informacija neperduodama BPC.

Tuo pačiu jis pastebėjo, kad pats Bendrasis pagalbos centras šios problemos nekėlė. „Skambučių siuntimo į BPC tvarką nustato aprašas, kuriame yra punktas, aiškiai nusakantis, kad geografiniai lokacijos duomenys turi būti siunčiami į BPC ir tuo atveju, kai abonentas nėra identifikuojamas. Taip pat ten yra toks punktas, kuris nusako, kad BPC privalo mus informuoti, jei mobiliojo ryšio operatoriai nevykdo įpareigojimų. Mes tuomet imtumėmės priemonių“, – sakė F.Dobrovolskis.

Tokį raštą RRT gavo tik šiandien, todėl ketina kreiptis į mobiliojo ryšio bendroves bei aiškintis situaciją.

Taip pat bus aiškinamasi, kokius susitarimus su BPC yra sudariusios mobiliojo ryšio bendrovės.

F.Dobrovolskis pastebėjo, kad BPC anksčiau siekė apskritai panaikinti galimybę skambinti pagalbos numeriu iš įrenginio be SIM kortelės.

„Pernai balandį BPC kreipėsi prašydama apskritai uždrausti skambučius iš telefono be SIM kortelės, esą praktiškai visi jie yra piktybiniai ir melagingi. Mes tokio prašymo netenkinome, kadangi dėl to turi būti priimtas politinis sprendimas“, – sakė RRT vadovas.

Paklaida – iki keliolikos kilometrų

Mobiliojo ryšio operatoriai negali nustatyti tikslios įrenginio buvimo vietos, o mato tik bazinę stotį, prie kurios jis yra prisijungęs. Pagal tai ir sprendžiama, kur yra telefonas. Tačiau šių duomenų paklaida gali būti didžiulė.

„Tai nėra kaip GPS, mes matome tik bazinę stotį. Mieste paklaida siektų apie kelis šimtus metrų, užmiestyje – keliolika ar kelias dešimtis kilometrų. Viena stotis gali aptarnauti apie 300 žmonių vienu metu. Jei jungiasi daugiau žmonių, signalas „atšoka“. Todėl mieste mes statome daugiau bazinių stočių, nes tikimybė, kad žmonės skambins, yra didesnė. Kaimo vietovėse stotys yra statomos plačiau, kas keliolika kilometrų“, – aiškino „Tele2“ atstovas A.Baranauskas.

Telefonui prisijungus prie bazinės stoties, jo buvimo vieta laikomas šios stoties aprėpiamas spindulys, o jis gali siekti nuo kelių šimtų metrų iki keliolikos kilometrų. „Reikia suprasti, kad tai yra pagalbinė priemonė. Jei reikėtų surasti skambinantį žmogų prekybos centre, ten galėtų būti keli tūkstančiai žmonių, kuriuos reikėtų patikrinti. Bet policija žinotų, kad skambučio autoriaus reikia ieškoti maždaug toje vietoje, o ne kitame miesto gale. Tas pat ir kaimo vietovėse: atsivertus žemėlapį ir žinant bazinę stotį, jei žmogus sako, kad važiuoja keliu, tų kelių ten yra gerokai mažiau nei mieste. Ten bus kokie 3–5 keliai ir vėlgi jiems nebereikia tikrinti viso rajono, galima tikrinti tik juos ir jau aiški paieškos kryptis“, – sako A.Baranauskas.

Sprendžia pagal signalo stiprumą

Telefono aparatas, kuriame nėra SIM kortelės, skambučiui pagalbos numeriu jungiasi prie arčiausiai esančios, stipriausią signalą siunčiančios bet kurio tinklo bazinės stoties. Net jei dviejų operatorių bazinės stotys stovi toje pat vietoje, telefonas automatiškai pasirinks bent kiek stipresnį signalą, taigi įtakos tam gali turėti ne tik antenos pakreipimas, bet ir vietovės reljefas.

„Gali būti, kad tuo atveju mūsų bazinės stoties šalia nebuvo ir telefonas jungėsi prie stipresnio signalo. Vartotojas skirtumo gali nejausti, nes skirtumas gali būti niekinis, bet telefonui to užtenka ir jis jungiasi prie to tinklo, kurio signalas yra stipresnis“, – sakė A.Baranauskas.

Dauguma išmaniųjų telefonų turi integruotus GPS imtuvus, kurie leidžia telefono vietą nustatyti su vos kelių metrų paklaida. Šių įrenginių vartotojai gali įsidiegti specialias programėles, kurios rodytų jų buvimo vietą prisijungus internete (pvz., „Find My Phone“ ar Locator.lt), tiesa, jos veikia tik su SIM kortele. „Bitė“ pastebi, kad jos siūloma programėlė „Rūpestingi tėvai“ taip pat leidžia nustatyti telefono buvimo vietą tiek pagal SIM, tiek pagal GPS duomenis.

Komentarai (3)