J. Kasperskis: Rusijos kosmonautai TKS kompiuterius užkrėtė pavojingu virusu  (0)

Manoma, kad Rusijos atominės elektrinės kompiuteriai buvo „smarkiai užkrėsti“ ne ten, kur reikia nukeliavusio „Stuxnet“ viruso – to paties, kuris prieš kelerius metus sutrikdė Irano atominę programą sunaikindamas urano sodrinimo centrifugas. Vėliau virusas išplito ir į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) – USB duomenų talpyklą su „Stuxnet“ į stotį atgabeno Rusijos kosmonautai.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2013-11-13 J. Kasperskis: Rusijos kosmonautai TKS kompiuterius užkrėtė pavojingu virusu  (0)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Praėjusią savaitę su žurnalistais Kanberoje (Australija) kalbėjęs antivirusines priemones kuriančios ir kibernetine apsauga užsiimančios bendrovės „Kaspersky Lab“ vadovas Jevgenijus Kasperskis sakė, kad jam apie užkrėstus kompiuterius papasakojo draugas, dirbantis atominėje elektrinėje, rašo timesofisrael.com.

J. Kasperskis nesakė, kada tiksliai tai įvyko, tačiau užsiminė, kad visa tai nutiko maždaug tuo pačiu metu, kai buvo paskelbta apie Irano problemas Natanzo urano sodrinimo įstaigoje. Taip pat J. Kasperskis nepasakojo, kaip ši kompiuterių infekcija paveikė atominės elektrinės veiklą, tačiau nurodė, kad elektrinė kelis kartus buvo atakuojama.

Tokią informaciją J. Kasperskis atskleidė per klausimų ir atsakymų sesiją po paskaitos apie kibernetinį saugumą. Kaip praėjusią savaitę Australijos Nacionaliniame spaudos klube buvusiems žurnalistams sakė kompiuterių saugumo specialistas, esmė yra tame, kad neprisijungimas prie interneto (nei iš atominės elektrinės, nei iš TKS nėra prieinami) yra garantija, kad sistemos bus saugios. Tiksliai nėra žinoma, kas paskleidė „Stuxnet“ virusą po pasaulį, nors žiniasklaidoje Izraelio ir JAV specialiosios tarnybos ne kartą minėtos kaip kaltininkės. Kad ir kas bebūtų šio viruso autorius, manyti, kad bus galima kontroliuoti išplitusį virusą yra klaidinga, sakė J. Kasperskis. „Lazda turi du galus. Viskas, ką padarysite, sugrįš bumerangu“, - teigė „Kaspersky Lab“ vadovas.

Apie „Stuxnet“ virusą pasaulis pirmąkart sužinojo 2010 metais, kuomet jis atakavo Irane, Natanzo mieste veikusią urano sodrinimo gamyklą. Šioje įstaigoje veikė „Siemens“ pagaminta programuojamos logikos kontrolės (PLC) automatizuota sistema, kuri valdė urano sodrinimo centrifugas. Virusas Irano atominę programą sutrikdė keliais skirtingais būdais – daugiausiai keičiant PLC reguliuojamų vožtuvų, ribojančių urano patekimą į centrifugas, veikimą – apie „Stuxnet“ veikimo mechanizmus J. Kasperskis praėjusiais metais ne kartą pasakojo įvairiuose viešuose pranešimuose.

Kol kas nežinoma, kada tiksliai „Stuxnet“ buvo sukurtas ir paskleistas, tačiau antivirusines priemones kuriančios bendrovės „Symantec“ specialistai sakė, jog turi informacijos, kad ankstyvos šio viruso kodo versijos buvo pastebėtos dar 2005 metais, nors tuomet jos dar neveikė kaip virusas. Pasak „Symantec“, „Stuxnet“ buvo pirmas virusas, atakavęs nacionalinius infrastruktūros projektus ir, kaip tikina šios bendrovės specialistai, sėkminga ataka įvyko ne pirmu bandymu. Esą, tos pačios grupės, kurios sukūrė ir paleido „Stuxnet“, Irano atominei programai bandė pakenkti dar 2007 metais, kuomet pradėjo veikti Natanzo urano sodrinimo gamykla.

Kaip tikina J. Kasperskis, šiam marui pasklidus po pasaulį niekas nebėra saugus – taip pat ir viruso kūrėjai, dabar jau nebevaldantys savo kūrinio. „Kibernetinėje erdvėje sienų nėra, todėl nereikėtų nustebti dėl pranešimų apie virusų atakas, nepaisant gyrimosi, kad viena ar kita įstaiga yra visiškai saugi“, - sakė J. Kasperskis.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(5)
(0)
(0)

Komentarai (0)