Viduržemio jūroje - antroji Norvegija (0)
Pareigūnai teigia, kad Kipro vandenyse gali būti iki 60 trln. kubinių pėdų (1,2 trln. kubinių metrų) dujų – pakankamai, kad 1,1 mln. salos gyventojų taptų Viduržemio jūros „norvegais“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kipras pažadėjo tęsti tyrinėjimus ir gręžimus savo dujų telkiniuose, nepaisant Turkijos grasinimų sustabdyti gavybą karinėmis priemonėmis, jeigu prieš tai nebus pasiektas susitarimas suvienyti padalytą salą, rašo „The Telegraph“.
„Visas pasaulis, įskaitant Jungtines Valstijas, pripažįsta Kipro teisę eksploatuoti savo paties išskirtinius ekonominius išteklius“, - sakė Kipro užsienio reikalų ministras Ioannis Kasoulidas.
I. Kasoulidas pažymėjo, kad Turkija nėra pasirašiusi Jungtinių Tautų (JT) Konvencijos dėl jūrų įstatymo ir nepripažįsta principo, kad salos turi savo pačių jūros dugną, bet jos karinio jūrų laivyno veiksmai šiame regione jau yra kalibruoti. Prieš dvi savaites vienas Turkijos karo laivas perėmė norvegų laivą „MV Princess“, tyrinėjusį Kipro vandenis, ir privertė jį išplaukti.
„Mes tebesame toli nuo kanonierinių laivų diplomatijos, netgi su Turkija. Tokios grupės kaip „Noble Energy“, ENI ir „Total“ neinvestuos milijardų į tyrinėjimus, jeigu jos tikrai manys, kad Turkija jas sustabdys“, - sakė jis.
I.Kasoulidas teigė, kad Jungtinių Valstijų įmonė „Noble Energy“ jau aptiko 5 trilijonus kubinių pėdų (100 mlrd. kubinių metrų) gamtinių dujų į pietus nuo salos esančiame Afroditės telkinyje – to pakaktų, kad šalis transformuotų ilgalaikes ekonomines perspektyvas po praėjusių metų bankų sistemos žlugimo, ir daugiau negu pakaktų padengti 10 mlrd. eurų (34 mlrd. litų) gelbėjimo paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo Trejeto.
Dar daugiau dujų gali būti aptikta milžiniškuose telkiniuose rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kurią Kipras dalijasi su Izraeliu. Tai yra didžiausi gamtinių dujų telkiniai, aptikti šį šimtmetį. Italijos įmonė ENI gręžimo darbus kaimyniniuose blokuose planuoja pradėti dar šiais metais, o Prancūzijos „Total“ - kitais metais.
Pareigūnai tvirtina, kad Kipro vandenyse gali glūdėti iki 60 trilijonų kubinių pėdų gamtinių dujų. To pakaktų, kad 1,1 mln. salos gyventojų taptų Viduržemio jūros „norvegais“, kai maždaug 2022 metais įsibėgėtų šių dujų gavyba. Visoje Europoje kasmet sunaudojama 18 trln. kubinių pėdų (360 mlrd. kubinių metrų) dujų.
„Visas pasaulis, įskaitant Jungtines Valstijas, pripažįsta Kipro teisę eksploatuoti savo paties išskirtinius ekonominius išteklius“, - sakė Kipro užsienio reikalų ministras Ioannis Kasoulidas.
I. Kasoulidas pažymėjo, kad Turkija nėra pasirašiusi Jungtinių Tautų (JT) Konvencijos dėl jūrų įstatymo ir nepripažįsta principo, kad salos turi savo pačių jūros dugną, bet jos karinio jūrų laivyno veiksmai šiame regione jau yra kalibruoti. Prieš dvi savaites vienas Turkijos karo laivas perėmė norvegų laivą „MV Princess“, tyrinėjusį Kipro vandenis, ir privertė jį išplaukti.
„Mes tebesame toli nuo kanonierinių laivų diplomatijos, netgi su Turkija. Tokios grupės kaip „Noble Energy“, ENI ir „Total“ neinvestuos milijardų į tyrinėjimus, jeigu jos tikrai manys, kad Turkija jas sustabdys“, - sakė jis.
I.Kasoulidas teigė, kad Jungtinių Valstijų įmonė „Noble Energy“ jau aptiko 5 trilijonus kubinių pėdų (100 mlrd. kubinių metrų) gamtinių dujų į pietus nuo salos esančiame Afroditės telkinyje – to pakaktų, kad šalis transformuotų ilgalaikes ekonomines perspektyvas po praėjusių metų bankų sistemos žlugimo, ir daugiau negu pakaktų padengti 10 mlrd. eurų (34 mlrd. litų) gelbėjimo paskolą iš Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo Trejeto.
Dar daugiau dujų gali būti aptikta milžiniškuose telkiniuose rytinėje Viduržemio jūros dalyje, kurią Kipras dalijasi su Izraeliu. Tai yra didžiausi gamtinių dujų telkiniai, aptikti šį šimtmetį. Italijos įmonė ENI gręžimo darbus kaimyniniuose blokuose planuoja pradėti dar šiais metais, o Prancūzijos „Total“ - kitais metais.
Pareigūnai tvirtina, kad Kipro vandenyse gali glūdėti iki 60 trilijonų kubinių pėdų gamtinių dujų. To pakaktų, kad 1,1 mln. salos gyventojų taptų Viduržemio jūros „norvegais“, kai maždaug 2022 metais įsibėgėtų šių dujų gavyba. Visoje Europoje kasmet sunaudojama 18 trln. kubinių pėdų (360 mlrd. kubinių metrų) dujų.
(4)
(0)
(0)