Ukrainos pasieniečiai ir kariškiai palieka Krymą. Ukrainos ambasadorius: Rusija ruošiasi didelio masto karinei intervencijai (Video)  (0)

Ukrainos pasieniečiai pradėjo trauktis iš Rusijos pajėgų kontroliuojamo Krymo į žemyninę Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pranešė vienas aukšto rango pareigūnas.


Visi šio ciklo įrašai

  • 2014-03-21 Ukrainos pasieniečiai ir kariškiai palieka Krymą. Ukrainos ambasadorius: Rusija ruošiasi didelio masto karinei intervencijai (Video)  (0)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

„Pradėjome palaipsniui perdislokuoti mūsų pareigūnus į Chersono ir Mykolajivo regionus“, – valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Pavlo Šyšolinas sakė per spaudos konferenciją, pridurdamas, kad valstybė ketina paremti iš Krymo išvažiavusių pasieniečių šeimas.

Pasak jo, karinio jūrų laivyno kariškiai perkelti į Mariupolį ir Odesą.

P.Šyšolinas dar sakė, kad pusiasalį taip pat paliko jau apie tūkstantis civilių.

Jis pranešė, kad pasieniečiai jau kelias dienas kontroliuoja įvažiavimą į Chersono ir Zaporožjės sritis iš Krymo, taip pat ir išvažiavimą; tikrinamos visos transporto priemonės, taip pat ir traukiniai.

P.Šyšolinas pažymėjo, kad į Ukrainos žemyninę dalį atvyko apie tūkstantis žmonių, kurie buvo priversti tai daryti.

Dniepropetrovske degė sausumos pajėgų sandėliai, girdėti sprogimai

Ketvirtadienio vakarą unian.net patalpintas Youtube vaizdo įrašas, kuriame girdėti sprogimai, matosi dūmų debesys. Pranešama, kad Dniepropetrovske dega sausumos pajėgų sandėliai, girdėti sprogimai. Apie 19 val. užgesinto gaisro priežastys nežinomos. Pranešama, kad 20.30 val dar buvo girdėti sprogimai. Buvo vykdoma karinio miestelio gyventojų evakuacija.

Kryme rusų kariuomenė užgrobė ukrainiečių laivus

Rusų kariai užgrobė dvi ukrainiečių korvetes Strelecko įlankoje Kryme. Apie tai pranešė įvykio liudytojas, informuoja ru.tsn.ua. Rusai užgrobė laivus „Luck“ ir „Chmelnickij“. Laivuose buvusius jūreivius išlaipino sausumoje, jų iš viso buvo 200.

Vėliau Ukrainos kariškių Kryme atstovas Vladyslavas Selezniovas pranešė, kad užgrobtas ir laivas „Ternopol“. Rusų kariai puldami Sevastopolio uoste esančią korvetę „Ternopol“ panaudojo garsines granatas.

Kitoje prieplaukoje iškelta rusų trispalvė ir Rusijos karinio laivyno vėliava – ten stovi inkarus išmetusios dvi ukrainiečių korvetės; vėliavos reiškia, kad jas yra užėmę rusų kariai.

Ukrainos kariniame jūrų laivyne tarnauja apie 14500 žmonių, nurodoma Ukrainos gynybos ministerijos tinklalapyje; dauguma jų dislokuota Kryme.

Tai pirmas atvejis, kai rusų kariai užgrobė ukrainiečių laivus. Ketvirtadienį ryte laivas „Donbas“, gelbėjimo vilkikas „Kremenec“ ir priešgaisrinis kateris „Borščiv“ iškėlė Rusijos vėliavą.

Kaip buvo pranešama anksčiau, ukrainiečių jūreiviai Kryme budi prie užblokuotų laivų netoli Donuzlavo. Ukrainos ginkluotųjų jūrų pajėgų laivai tebėra 700 metrų atstumu nuo Donuzlavo ežero, kad jų neužgrobtų rusų kariai.

Rusija laikinai uždaro rytinę sieną su Ukraina

Kovo 20-ąją dieną 18 valandą Rusija laikinai uždaro rytinę sieną su Ukraina – kurį laiką pasienio postai nepraleis vietos gyventojų, skelbia UNIAN.

Tokią informaciją UNIAN suteikė Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos ryšių su visuomenę skyriaus pareigūnai.

Remiantis šiuo metu turima iš Rusijos pasieniečių gauta informacija, ribojimai galios pasienio patikros postuose ties Charkovo, Sumų ir Luhansko sritimis, kurios ribojasi su Belgorodo ir Voronežo sritimis.

Išimtis taikoma tik Ukrainos vietos patikros punktams „Žuravliovka“ ir „Aleksandrovka“, esantiems Charkovo regione. Minėtuose punktuose žmonės galės kirsti sieną pėsčiomis, o „Aleksandrovkos“ pasienio punkte pasieniečiai ketina praleisti ir tarpmiestinius autobusus.

Kryme visi Novoozerno bazės kariai atsisakė prisiekti Rusijai

Ukrainos karinio jūrų laivyno bazės Novozoerno gyvenvietėje Krymo vakaruose personalas atsisakė tarnauti Rusijos ginkluotosiose pajėgose ir išvyko iš karinės bazės, pranešama UNIAN tinklalapyje.

Šią naujieną savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos gynybos ministerijos spaudos centro Kryme viršininkas Vladyslavas Selezniovas.

Ketvirtadienio rytą Rusijos Juodosios jūros laivyno atstovai pateikė šios karinės bazės personalui ultimatumą - iki 12 val. apsispręsti: ar nori kariai pereiti tarnauti į Rusijos pajėgas, ar ne.

„12 val. buvo nurodyta rikiuotis dalinio aikštėje. Visiems nenorintiems tarnauti Rusijos pajėgose pasiūlyta išvykti iš dalinio, kiti turėjo likti aikštėje. Ukrainos kariams išsirikiavus, nuskambėjo Ukrainos himnas, paskui maršas „Slavės atsisveikinimas“. Aidint maršui, karinio dalinio personalas visa sudėtimi pasitraukė iš dalinio teritorijos“, - parašė V.Selezniovas.

Ukrainos ambasadorius: Rusija ruošiasi didelio masto karinei intervencijai

Tikėtina, kad Rusija ruošiasi tolesnei karinei invazijai į Ukrainos teritoriją, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos ambasadorius prie Jungtinių Tautų (JT) Ženevoje

„Esama ženklų, kad Rusija ruošiasi surengti didelio masto karinę intervenciją Ukrainos rytuose ir pietuose“, – ambasadorius Jurijus Klymenka sakė diplomatams per pasitarimą dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje.

Rusijos karių ir prorusiškų vietos savigynos būrių judėjimas maždaug Belgijos dydžio Krymo pusiasalyje, kuriame gyventojų daugumą sudaro rusakalbiai, buvo beveik netrikdomas, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gavo parlamento leidimą naudoti ginkluotąsias pajėgas kaimyninėje šalyje, kurioje vasario 22-ąją buvo nuverstas Kremliaus palaikomo prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimas.

Rusijai aneksavus Krymą, Kijevo naujieji lyderiai ir jų sąjungininkai Vakarų šalyse dabar baiminasi, kad V.Putinas nusitaikė į Ukrainos rytinius regionus, kuri taip pat gyvena daug rusakalbių, tęsdamas savo kampaniją, kurios tikslas - "apginti" tėvynainius kaimyninėje šalyje.

Pasak J.Klymenkos, Rusijos pajėgų telkimas prie Chersono regiono, esančio į šiaurę nuo Krymo, rodo, kad planuojamas įsiveržimas. Diplomatas taip pat citavo nepatvirtintus pranešimus, kad Rusų kariai minuoja tą teritoriją.

J.Klymenka pridūrė, kad Ukrainos saugumo tarnybos sulaikė asmenų, turinčių Rusijos saugumo tarnybos pažymėjimus, esą kursčiusių neramumus šalies rytinėje ir pietinėje dalyje.

"Ukraina ir Ukrainos liaudis pasiruošusios ginti savo tėvynę visomis būtinomis priemonėmis", - pabrėžė J.Klymenka, tačiau pridūrė, kad "šiuo metu esame ištikimi taikiam sprendiniui".

"Teisės į savigyną panaudojimas Ukrainai būtų kraštutinė priemonė", - sakė jis.

Ambasadoriaus pareiškimą palaikė daugelis kitų ambasadorių, tačiau ginčijo vienas Rusijos diplomatas, kuris perskaitė iš anksto parengtą pranešimą, teisinantį iki šiol Rusijos vykdytus veiksmus Ukrainos teritorijoje, įskaitant faktinę Krymo aneksiją.

Parlamentas: Ukraina kovos dėl Krymo išvadavimo

Kijevas niekada nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir kovos dėl to strategiškai svarbaus Juodosios jūros pusiasalio „išvadavimo“, sakoma ketvirtadienį Ukrainos parlamento priimtoje rezoliucijoje.

„Ukrainos liaudis niekada ir jokiomis sąlygomis nenutrauks kovos dėl Krymo išvadavimo nuo okupantų, kad ir kokia sunki ji būtų“, – sakoma rezoliucijoje „Dėl kovos už Ukrainos išvadavimą“, kurios projektą pateikė laikinasis prezidentas Oleksandras Turčynovas.

Aukščiausioji Rada taip pat kreipiasi į tarptautinę bendruomenę, prašydama susilaikyti nuo Krymo Respublikos pripažinimo.

„Ukrainos Aukščiausioji Rada kreipiasi į visas tarptautinės bendruomenės nares, primygtinai prašydama susilaikyti nuo vadinamosios Krymo Respublikos, taip pat Rusijos įvykdytos Krymo ir Sevastopolio miesto aneksijos ... tarptautinio pripažinimo“, – sakoma parlamento deklaracijoje.

Už šį dokumentą balsavo 274 iš 303 Aukščiausiosios Rados posėdyje užsiregistravusių deputatų.

Jame sakoma, kad Ukraina niekada nepripažins neatsiejamos savo teritorijos dalies aneksijos, kurią Rusija įvykdė „šiurkščiai pažeisdama fundamentalias tarptautinės teisės normas ir visuotinai pripažintus valstybių sambūvio principus“.

„Neskubės“ įvesti vizas Rusijos piliečiams

Ukraina neskubės įvesti vizų režimą Rusijos piliečiams, atsakydama į Maskvos vykdomą Krymo pusiasalio atplėšimą, ketvirtadienį pareiškė premjeras Arsenijus Jaceniukas.

„Neturėtume skubėti įvesti vizų režimą Rusijai“, – sakoma A.Jaceniuko spaudos tarnybos paskelbtame pranešime, kuriame cituojami premjero komentarai, išsakyti Briuselyje.

„Labai mažai tikimybė, kad tokia Ukrainos iniciatyva būtų veiksminga, siekiant paveikti Rusiją“, – sakė jis, pridūręs, kad vizų įvedimas gali neigiamai paveikti ukrainiečius, gyvenančius rytiniuose šalies regionuose, kuriuose daugumą sudaro rusakalbiai.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nutarė artimiausiomis dienomis įvesti viza Rusijos piliečiams, norintiems atvykti į Ukrainą.

A.Jaceniukas yra išvykęs į Briuselį pasirašyti sutarties dėl politinės asociacijos su Europos Sąjunga (ES).

Vokietija įšaldė svarbią sutartį

Vokietija trečiadienį įšaldė svarbią sutartį su Maskva, pagal kurią buvo įsipareigojusi įrengti mokymų stovyklą Rusijos pajėgoms, sakydama, kad bet koks toks šalies karinės galios stiprinimas būtų „nepateisinamas“, įsiplieskus krizei dėl Krymo aneksijos.

Vicekancleris Sigmaras Gabrielis paskelbė, kad įšaldomas bendrovės „Rheinmetall“ vykdomas projektas, Maskvai stiprinant savo gniaužtus Ukrainai priklausančiame Juodosios jūros pusiasalyje.

Vokietijos vyriausybės pranešime sakoma, kad ji palaiko ryšį su tuo gynybos pramonės koncernu, kurio kontraktas su Rusijos vyriausybe, kaip pranešama, vertas apie 100 mln. eurų (345 mln. litų).

Vienas „Rheinmetall“ atstovas anksčiau sakė, kad bendrovė vykdys pagal tą kontraktą numatytus įsipareigojimus pastatyti centrą, kuriame kasmet būtų apmokoma 30 tūkst. karių.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(2)
(0)
(0)

Komentarai (0)