Pirmąkart užfiksuota baltosios kraujo ląstelės mirtis (Video)  (0)

Pasirodo, žūvant baltosioms kraujo ląstelėms, jos išsiuntinėja signalus gretimiems leukocitams. Gali būti, kad tokiu būdu įspėjama, kad vyksta patogeno ataka ir toks patogenas ką tik nužudė organizmo gynėją, rašo pbs.org.

La Trobe universiteto (Australija) mokslininkai, mikroskopu įžiūrimą vaizdą fotografavę „time lapse“ režimu, sugebėjo pirmą kartą nufilmuoti tokią baltosios kraujo ląstelės mirtį ir signalo išsiuntinėjimą kaimynėms.

Praeityje praktiškai visos žinios, turėtos apie leukocitų mirtį (apoptozę) buvo surinktos iš jau nebegyvų ląstelių stebėjimo. O dabar specialistai turi galimybę išanalizuoti specifinius etapus, kuriais vyksta leukocito mirtis. Pasitelkę šią informaciją ląstelių biologai galės daugiau sužinoti ir apie tai, kaip patogenai atakuoja mūsų kūną bei skleidžia ligas. Be to, mokslininkams jau dabar akivaizdu, kad baltųjų kraujo ląstelių mirties procesas iš tikrųjų yra toli gražu ne toks, kaip manyta iki šiol.

Mokslininkai manė, kad ląstelės žūva ir suyra vykstant netvarkingam procesui. Bet vaizdo įrašas atskleidžia, kad ląstelės mirtis yra labai griežtai kontroliuojamas, tikslus procesas. Jų atradimus pirmadienį publikavo prestižinis mokslo žurnalas „Nature Communications“.

Viena iš tyrimo vadovių buvo ląstelių biologė Georgia Atkin-Smith. Ji teigia, kad su kolegomis užfiksavo trijų etapų procesą: ląstelės išsipūtimą, sprogimą ir suirimą. „Taigi, kai prasideda ląstelės mirtis, joje susiformuoja tokie gumbai, kurie spaudžia ląstelę iš vidaus, o kai ląstelė sprogsta, jei iššauna ilgus atsikišimus su „karoliukais“, kurie atrodo tarsi vėrinys, vėliau suskylantis į atskirus „karoliukus“, – pasakojo mokslininkė.

Šie išsikišimai mokslininkų buvo pavadinti „karoliukais papuoštomis apoptopodijomis“ (angl. beaded apoptopodia). Mokslininkai įsitikinę, kad kai kurios karoliukuose esančios molekulės galimai yra cheminė įspėjimo priemonė: kai ląstelė yra ėdama užpuoliko, leukocitas gali įspėti kitas kraujyje esančias ląsteles, kad netoliese klajoja patogenas – virusas, bakterija ar pirmuonis.

Be to, G. Atkin-Smith su kolegomis nustatė, kad ląstelių žūties procesą galima modifikuoti tam tikrais vaistiniais preparatais (pvz., antidepresantu sertralinu) – tikimasi, kad tai padės rasti būdų kūnui greičiau pasveikti. O ateityje, tikėtina, šis atradimas pagelbės tobulinant organizmo atsaką į išorines grėsmes.

Aut. teisės: delfi.lt

(90)
(0)
(90)

Komentarai (0)