Energetikos revoliucija: amerikiečiai išmoko išgauti energiją iš garo (Video) (2)
Ne, jie išrado tikrai ne garo variklius. Kolumbijos universiteto (JAV) mokslininkai, pritaikę fizikos, chemijos ir biologijos žinias, sugalvojo, kaip energijos gavimui išnaudoti procesą, kuris iki šiol praslysdavo pro energetikų akis: paprastą vandens garavimą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Iki šiol mokėjome išgauti energiją vandeniui besileidžiant iš debesų, bet norėtume gauti energiją ir iš garavimo, kai vanduo kyla į orą, į atmosferą. Tai yra labai galingas procesas, bet nesugebėjome jo išnaudoti efektyviai. Iki šiol“, – sakė mokslininkų grupės vadovas Ozguras Sahinas.
Idėją, kad vandens garavimas gali būti panaudotas energijai gaminti, mokslininkai išvystė atkreipę dėmes į tai, kad bakterijų sporos sugeba iš aplinkos sutraukti drėgmę bei išsipūsti, o kai tik aplinkos oras pasidaro sausesnis, jos vandenį greitai pašalina ir susitraukia.
Pasidarę tokių bakterijų sporų tirpalą, mokslininkai užlašino jo ant plonų plastikinių juostelių. Tirpalo terpei išdžiuvus, juostelės susitraukė į armonikėlę. O kai aplinkos oras pasidaro drėgnesnis, jos vėl šiek tiek išsitiesina.
Kai juostelė yra viena, jos sukuriama tempimo jėga yra silpna, tačiau kai sukuriamas visas juostelių masyvas, jos jau gali atlikti visai nemenką fizinį darbą. Štai laboratorijoje sukurtos net kelios demonstracinės sistemos ir idėjų galybei naujoviškų produktų.
Vienoje sistemoje juostelės su sporomis tarp apačioje esančio vandens ir viršuje esančių lengvučių „užuolaidėlių“. Vandeniui garuojant tūris, uždengtas užuolaidėlių, prisisotina garų, juostelės išsitiesia ir, atlikdamos mechaninį darbą, pakelia užuolaidėles. O jų pakėlimas išleidžia garų perteklių į išorę, todėl juostelių aplinka išsausėja ir juostelės susitraukia, uždarydamos užuolaidėles.
Kitaip tariant, tai yra sistema su automatine garavimo (ir energijos gamybos) reguliavimo funkcija. Taip pat mokslininkai sukūrė ratą, šiek tiek primenantį vandens malūną, tik jame rato judėjimą sukelianti jėga yra ne vandens srovė, o besikeičianti sparnelių su užlašintomis bakterijomis forma.
Mokslininkai svarsto, kad jų sukurta technologija, kurios tobulinimui ribų kol kas nesimato, gali būti naudojama kaip energijos šaltinis tose vietose, kur įprasto elektros energijos tiekimo nėra, ji gali būti naudojama kaip prakaitavimo jutiklis dinamiškai reaguojančiuose išmaniuosiuose drabužiuose, kaip variklis robotuose, kurie judėtų būdami netoli vandens, protezuose.
Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Nature Communications“.