Lietuvos policija pradeda matuoti ne tik momentinį automobilių važiavimo greitį, bet ir vidutinį. Tiesa, kol kas tik vienoje atkarpoje, tačiau jau netrukus tokių greičio matuoklių gali atsirasti ir daugiau. Pirmasis – magistralėje „Via Baltica“, 29-ame kilometre važiuojant nuo Kauno. Vidutinis greitis bus matuojamas 4,873 km atkarpoje.

Ši atkarpa bus pažymėta kelio ženklais ir informaciniais stendais. Pirmasis matuoklis užfiksuos pro jį važiuojančio automobilio valstybinį numerį ir laiką, kada kirsta linija. Antrasis – automobilio numerį ir laiką, per kiek įveikta atkarpa. Šiai 4,873 km atkarpai privalo prireikti 200 sekundžių, greitis čia yra 90 km/h.

Bauda priklausys nuo skaičių: per kiek laiko vairuotojas nuvažiavo atkarpą, kur matuojamas vidutinis greitis, koks jo vidutinis greitis, o tada jau bus vertinamas pats vairuotojas ir jo transporto priemonė – ar tai buvo lengvasis automobilis, ar sunkvežimis, motociklas, autobusas; ar vairuotojas turi 2 metų vairavimo stažą.

Pasak policijos generalinio komisaro Lino Pernavo, tokie vidutinio greičio matuokliai jau yra išbandyti. Per testavimą didžiausias vidutinis greitis užfiksuotas net 168 km/h. O dalyje tos atkarpos tebuvo galima važiuoti 70 km/h, kitur – 90 km/h., yra ir pėsčiųjų perėjų.

Per bandymus užfiksuoti pažeidėjai nebus baudžiami, bet jau nuo ketvirtadienio vairuotojai turėtų atkreipti dėmesį į naują matuoklį, nes viršiję greitį jie sulauks baudos.

Magistralė „Via Baltica“ pasirinkta neatsitiktinai: čia įvyksta daug skaudžių eismo nelaimių, kuriose žūsta žmonės. Ši savaitė ne išimtis – avarijos šiame kelyje nusinešė jau dvi gyvybes.

„Situacija keliuose gerėja, nors kalbame apie tai atsargiai. Tačiau Europos Sąjungoje mes esame treti nuo galo pagal žuvusiųjų asmenų keliuose skaičių. Viena svarbiausių priežasčių, nulemiančių eismo įvykius, yra saugaus greičio viršijimas. Tokių pažeidimų kasmet policija nustato po kelis šimtus tūkstančių“, – kalbėjo L.Pernavas.

Komisaro teigimu, išsivysčiusios ES valstybės yra nustačiusios, kad daug efektyviau yra matuoti ne momentinį, o būtent vidutinį greitį tam tikroje atkarpoje – kelių, keliolikos ar keliasdešimties kilometrų atkarpoje.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris priminė, kad „Via Baltica“ ir infrastruktūros prasme nėra itin saugus kelias.

„Viena didžiausių esamų ydų arba blogybių – stacionarūs greičio matuokliai, kurių čia yra 8, sprendžia problemą labai momentiškai: kelis šimtus metrų iki matuoklio, o po matuoklio greitis yra labai padidinamas. Išanalizavę europinę, pasaulinę praktiką pamatėme, kad kur kas geresnis dalykas yra, kai matuojamas tam tikrame ruože vidutinis greitis. Pasakysiu liaudiškai: jeigu turi nuvažiuoti atstumą per 10 minučių, o nuvažiavai per 8, tai arba turi sustoti kavos išgerti, arba būsi užfiksuotas, kaip viršijęs greitį. Todėl tas prevenciškai veiks daug geriau“, – naujojo greičio matavimo būdo privalumus dėstė E.Šileris.

Apie mėnesį bus stebimi naujojo greičio matavimo būdo rezultatai, jie nagrinėjami, o tuomet ketinama kreiptis į Vyriausybę su siūlymu įrengti daugiau panašių matuoklių. Tikimasi, kad vien iki naujųjų metų vidutinio greičio matuoklių Lietuvos keliuose bus apie dešimt.

Dar vienas itin svarbus dalykas, kurį įneš tokie matuokliai, pasak L.Pernavo – pažeidėjai ir pareigūnai turės dar mažiau kontaktų, vadinasi, liks ir mažiau vietos korupcijai.

Tokie matuokliai gali stovėti ir mieste, tačiau vis dėlto dažniausia jais naudojamasi užmiestyje, ilgesnėse atkarpose. Tačiau kur dar, be magistralės „Via Baltica“, galima bus sutikti šiuos matuoklius, policijos vadovai neatskleidžia. Jų teigimu, vietos priklausys nuo to, kiek pinigų policija gaus ir kiek už juos matuoklių galės įsigyti. Bet pirmenybė teikiama bus vadinamosioms juodosioms skylėms – vietoms, kur įvyksta daugiausia skaudžių nelaimių.

L.Pernavo skaičiavimais, jeigu Vyriausybė tam skirs milijoną eurų, Lietuva turės 100 vidutinio greičio matuoklių.

Kelio atkarpai, kurioje vidutinis greitis matuojamas, taikoma tam tikrų reikalavimų. Tarkim, joje neturėtų būti nuvažiavimo kelių, nes kitu atveju daug automobilių pasuks ir nepasieks antrojo matuoklio, nustatančio, per kiek laiko žmogus įveikė nustatytą atkarpą.

Policijos vadovai ginasi, kad naujieji matuokliai statomi vien tam, jog būtų užfiksuojama daugiau pažeidėjų ir Valstybė surinktų daugiau baudų. Svarbesnė čia esanti prevencija, kuri galbūt apsaugos nuo mirčių keliuose. Iki šiol policija surinkdavo baudas iš maždaug pusės nubaustųjų ir tai sudarė milijonus eurų. Nuo liepos 1-osios ši pareiga perduota Valstybinei mokesčių inspekcijai.