Kauno priemiesčiuose dygsta rekordiškai maži namukai, kurių plotas tesiekia 50 kv. m. Naujiena sulaukė ir kritikos, tačiau ji nesustabdė pardavimų – visas mažųjų „augančių“ namukų kvartalas Užliedžiuose jau išpirktas.

Mažiems namukams užmiestyje – ne vieta Tačiau mažieji namukai sulaukia ir kritikos. Žinomas Kauno architektas Audrys Karalius skeptiškai vertino namukų galimybę „augti“.

„Turiu prisipažinti, kad man maži namukai patinka. Aš suvokiu „mažą namuką“ – kaip formatą, kaip architektūrinį žanrą. Tai 50–80 kv. m. statinukas, kuris iš principo tenkina kuklių poreikių gyventoją. Arba – tai laikinas būstas. Netikiu pasakomis, kad mažas namukas gali „užaugti“ pristatant garažą, porą kambarių ar mansardą. Išskyrus iš anksto suprojektuotas universalias modulines sistemas iš gamykloje pagamintų segmentų – tai neracionalu ir nelogiška“, - portalui delfi.lt kalbėjo A. Karalius.

Taip pat architektas pastebi, kad statyti mažus namukus užmiestyje, kur žemė nėra pati brangiausia, gana drąsus sprendimas.

„Manyčiau, kad mažų namukų kvartalai galėtų būti statomi ten, kur teritorija yra labai brangi ar labai ankšta. Racionaliausia būtų tankiai urbanizuota struktūra su nedideliais (50–70 kv. m.) izoliuotais nuo kaimynų kiemeliais-bestogiais kambariais, o ne su keliais arais „ariamos žemės“ aplink namuką. Žinoma, jautrioje gamtinėje aplinkoje galėtų būti statomi ir pavieniai maži namukai – jų invazija į natūralų kraštovaizdį būtų minimali, todėl jų galėtų būti statomi netgi valstybės saugomose teritorijose. Statyti mažus namukus užmiesčio plynėse – drąsus sumanymas ir, mano galva, architektūriškai nestabilus. Greičiausiai savadarbiai architektūros „pagerinimai“ turėtų prasidėti netrukus po įkurtuvių“, - sako architektas.

Įsidarbins taksistais Architektui Algimantui Kančui labiausiai užkliuvo mažųjų namukų statymo vieta. Žinomas architektams perkantiems namus užmiestyje ragina pasiruošti vairuotojo darbui. „Mano manymu, viskas padaryta nelogiškai. Tai visiškai ekonominė statyba. Ji skirta jauniems žmonės, tačiau šeima ten sunkiai tilptų. Arba ji skirta kokiam pensininkui. Tačiau iš esmės tai pirmas būstas jaunimui, todėl jis turėtų būti miesto teritorijoje, kad būtų galima naudotis visuomeniniu transportu. Nusiperki sąlygiškai pigiai ir žmona ar vyras visada dirba taksistu“, - sako A. Kančas.

Architektas taip pat stebisi, kad statybos itin suintensyvėjo priemiesčiuose, nors pačiame Kauno mieste apstu apleistų teritorijų. Tiesa, mieste sklypai kur kas brangesni, tačiau specialistas ragina paskaičiuoti kuro sąnaudas.

„Tai pigus būstas, o tu važinėji su mašina kasdien po 30 km. Tai koks čia pigus būstas? Tai ar čia pigu, jei važiuoji po 15 km pirmyn ir atgal? O jei dar vėliau atsiranda šeima, vaikas, būreliai. Kas iš to pigumo gaunasi? 30 proc. būsto vertės pravažinėji. Apskritai pas mums labai keista urbanistinė miesto plėtrų politika. Turime didžiules apleistas teritorijas mieste, o mes imame žemes už miesto ir ten darome ekonominius namukus. Visą tą teritoriją plečiame lyg šaudydami iš patrankos į žvirblius“, - teigė A. Kančas.

Komentarai (14)