Lietuvoje bus blokuojamos interneto svetainės – kaip tai vyks? (10)
Nelegalias lošimų svetaines internete blokuoti užsimoję valdininkai paskelbė priemones, kuriomis tai bus atliekama. Jų paprastumas kelia šypseną.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Blokuoti nelegaliai paslaugas Lietuvoje teikiančius lošimų tinklalapius interneto paslaugų teikėjai turės nuo kitų metų. Kaip tai bus atliekama, sprendė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT).
Jos specialistų parengtame tvarkos apraše nurodoma, kad interneto paslaugų teikėjai nelegalias svetaines turės užblokuoti per srities vardų serverį (DNS), o jų lankytojai bus nukreipiami į tarnybos sukurtą informacinį interneto tinklalapį. Tiesa, visa tai bus atliekama tik gavus teismo leidimą.
Itin lengva apeiti
Pasirinktas tinklalapių blokavimo būdas prilygsta užrakintiems vartams, prie kurių mėtosi daugybė raktų. Nori užeiti – pasiimk bent vieną ir atsirakink.
Mat internete viskas pagrįsta skaičiais, ne išimtis ir tinklalapių vardai. Kiekviena svetainė turi savo skaitmeninį adresą, kuriuo būnate nukreipiami paspaudę nuorodą ar įrašę pavadinimą naršyklėje.
Šį darbą atlieka DNS stotys. Šiuo atveju interneto tiekėjai savo DNS stotims turės nurodyti, kad tam tikrą adresą surinkę naršytojai būtų nukreipiami kitu adresu, nei egzistuoja svetainė.
Tačiau taip blokuojant lieka gausybė spragų. Tarkime, apraše aiškiai įvardinta, kad bus blokuojami interneto domenų vardai, o apie svetainių IP adresų blokavimą nė neužsimenama. Taigi naršyklėje surinkus ne puslapio pavadinimą, o jo skaitinį IP adresą, tinklalapis bus pasiekiamas.
Kitas, atminties nereikalaujantis būdas – internete susirasti „Google“ DNS serverių nustatymus, juos įvesti į savo interneto naršyklę, ir visas internetas vėl bus atviras. Labiau patyrę internautai žino ir daugiau burtažodžių – VPN, „Tor“, „Proxy“.
Laukia patvirtinimo
Lošimų prievaizdai tikisi, kad kitąmet įsigaliosianti tvarka padės užkirsti kelią nelegaliems lošimams internete, bet prognozuoti, ar ji realiai veiks, neskubėjo.
„Efektyvumas bus vertinamas atsižvelgiant į legaliai veikiančių rinkos dalyvių bendrųjų pajamų ir lošėjų, besinaudojančių legaliai veikiančių bendrovių paslaugomis, skaičiaus pokytį“, – aiškino LPT Teisėkūros, personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas Arnoldas Dilba.
Jei paaiškėtų, kad pasirinktos priemonės lūkesčių nepateisino, tarnyba jas gali svarstyti iš naujo.
Blokuoti jau pasiruošę
Interneto paslaugų teikėjai teigė, kad didelių investicijų šioms priemonėms įgyvendinti nereikės.
Bendrovės „Teo LT“ rizikų valdymo padalinio vadovas Vytautas Bučinskas sakė, kad diskusijos dėl techninių tinklalapių blokavimo priemonių vyko geranoriškai: „Siūlomame poįstatyminiame akte buvo atsižvelgta į ekspertų išvadas dėl ekonomiškai efektyvaus ribojimo būdo ir kitose šalyse taikomos praktikos.“
Daug diskusijų sukėlusias Azartinių lošimų įstatymo pataisas, kuriose numatomas reikalavimas interneto tiekėjams blokuoti prieigą prie nelegaliai veikiančių lošimų tinklalapių, Seimas priėmė gegužės mėnesį.
Informacinių technologijų bendrovės nuogąstavo, kad, įteisinus nelegalių lošimų tinklalapių blokavimą, apetitas pradės augti: netrukus bus užsimota uždaryti užsienio interneto prekybos svetaines, autorių teises pažeidžiančius tinklalapius ir kitas neįtinkančias svetaines.
Latvijoje svetainių blokavimas pasiteisino
Nelegalių lošimų svetainių blokavimą daugiau nei prieš metus įteisino ir Latvija. Šios šalies Loterijų ir lošimų priežiūros inspekcija 248 šalies interneto paslaugų teikėjams ir 55 finansinėms institucijoms siunčia el. parašu pasirašytus el. laiškus, kuriuose nurodo į juodąjį sąrašą įtrauktus ar patikslintus domenus bei su jais susijusius IP adresus.
Latviai dėl to neteko prieigos maždaug prie 650 interneto domenų ir per 1,1 tūkst. IP adresų.
Legaliai paslaugas internetu Latvijoje teikia 6 azartinių lošimų bendrovės. Pernai jos gavo per 5,7 mln. eurų pajamų – pustrečio karto daugiau nei užpernai. Panašiai padidėjo ir jų sumokami mokesčiai į valstybės biudžetą: nuo 209 tūkst. eurų iki 576 tūkst. eurų.
Legaliai internetu lošiančių žmonių skaičius išaugo nuo 20 tūkst. iki 50 tūkstančių.
