Nuotrauka internete sujaukė rusės gyvenimą: įkliūti gali kiekvienas  (0)

Vokietijos laikraštis „Die Welt“ rašo, kad Vladimiro Putino valdžia reiškia vis didesnį susidomėjimą Rusijos interneto vartotojais – tas, kuris socialiniuose tinkluose išreiškia proukrainietišką nuomonę, rizikuoja būti nuteistas kaip teroristas ir gauti kalėjimo bausmę, skelbia inosmi.ru.

„Prieš metus pardavėjai iš Jekaterinburgo Jekaterinai Vologžaninovai nutiko absurdiška istorija, kuri akimirksniu apvertė visą jos gyvenimą, – pasakoja „Die Welt“ žurnalistė Julija Smirnova. – Viskas prasidėjo nuo to, kad vieną gruodžio dieną, konkrečiai trečiadienį, moters bute išsijungė internetas.

Kitą dieną vieniša motina dirbo iki vėlumos ir neturėjo laiko paskambinti interneto paslaugų tiekėjui. Tačiau jau ketvirtadienį devintą ryto jai į duris paskambino žmonės (penki vyrai ir viena moteris), kurie prisistatė internetą tiekiančios įmonės darbuotojais.

Iš tiesų tai buvo specialiųjų tarnybų ir Tyrimų komiteto darbuotojai, taip pat liudytojai. Jie atliko kratą jos bute, konfiskavo kompiuterį, jos dvylikametės dukters planšetę, mobilų telefoną, fotoaparatą, diskus su šeimos nuotraukomis, o J. Vologžaninovą išvežė į apklausą, kur jos jau laukė valstybės suteiktas advokatas“.

„Nuo jo trenkė alkoholiu, ir jis man pasakė, kad geriausia man viską pasirašyti. Juk nenoriu į kalėjimą, kas bus su vaiku“, – prisimena moteris. Advokato manymu, jos kaltė buvo akivaizdi – savo puslapyje socialiniame tinkle „VKontakte“ moteris su 80 draugų pasidalino keliais paveikslėliais ir nuomonėmis apie Krymo aneksiją ir karą Donbase.

Pavyzdžiui, viename paveikslėlyje buvo vaizduojamas prezidentas V. Putinas su peiliu virš Rytų Ukrainos. Be to, moteris buvo užsiregistravusi dviejų Ukrainos nacionalistinių organizacijų, uždraustų Rusijoje, puslapiuose.

Pasak prokuratūros versijos, taip J. Vologžaninova tariamai kurstė neapykantą rusams, konkrečiai Ukrainos rytuose gyvenantiems žmonėms ir ten kovojantiems „rusų savanoriams“.

Galiausiai ji buvo įtraukta į teroristų sąrašus, dėl ko buvo blokuotos visos jos sąskaitos. Vasario pradžioje moteriai buvo skirta 320 valandų privalomų darbų, nurodyta sunaikinti jos kompiuterį ir netgi jo pelę, nes jie buvo panaudoti kaip nusikaltimo įrankis. J. Vologžaninova mano, kad teismo sprendimas yra neteisingas, nes ji nebuvo tų tekstų, kuriuos galima rasti visur, autorė.

„Tačiau tokį žmogų kaip aš lengviau apkaltinti statistikos sumetimais“, – įsitikinusi Jekaterinburgo gyventoja.

„Be to, tai toli gražu ne vienintelis panašus atvejis Putino Rusijoje, – sako J. Smirnova. – Valdžia ėmė stipriau stebėti socialinius tinklus“.

Kaip rodo žmogaus teisių gynimo organizacijos „Agora“ duomenys, 2015 metais realias kalėjimo bausmes už virtualų aktyvumą gavo mažiausiai aštuoniolika Rusijos piliečių. Toliau straipsnyje rašoma, kad keliais atvejais regioninė valdžia suvedė sąskaitas su opozicijos aktyvistais, kurie jau buvo stebimi policijos ir specialiųjų tarnybų.

Tatarstane tris metus kalėjimo gavo pagyvenęs totorių aktyvistas Rafizas Kašapovas, kuris internete kritikavo Rusijos politiką Krymo totorių atžvilgiu. Tas pats nutiko su Kubanės aktyviste Darja Poliudova, kuri išėjo į gatvę su plakatu, agituojančiu prieš karą su Ukraina ir už revoliuciją Rusijoje, o vėliau liepė Kubanėje gyvenančių ukrainiečių pareikalauti prisijungimo prie Ukrainos. Už tai D. Poliudovai laisvė buvo atimta dvejiems metams.

„Die Welt“ pažymi, kad šiuo metu Rusijoje internetu naudojasi nuo 66 iki 70 procentų gyventojų ir šis skaičius auga. Valdžia ieško būdų, kaip galima geriau kontroliuoti tinklą. Pastaraisiais metais buvo priimta visa eilė įstatymų, kurie supaprastina internetinių svetainių blokavimą.

„Bet, kaip žinia, blokavimų, kurių neįmanoma apeiti, nebūna, – konstatuoja J. Smirnova. – Todėl nuo 2012 metų anonimiškai informacijos internete ieškoti leidžiančios naršyklės „Tor“ vartotojų skaičius Rusijoje išaugo dešimt kartų“.

Dėl šios priežasties Valstybės Dūma pateikė pasiūlymą drausti ir blokuoti tas interneto svetaines, kuriose aiškinama, kaip galima apeiti blokavimą. „Tik kur kas veiksmingesni bus klasikiniai bauginimo metodai. Štai dėl šios priežasties už internete paliktus komentarus, jų platinimą ir paspaudimus „patinka“ ėmė bausti rimčiau“, – rašo žurnalistė.

„Interneto vartotojai nebijo blokavimų, o štai realių laisvės atėmimo bausmių – taip, – aiškina „Agora“ advokatas Pavelas Čikovas. – Dar daugiau, valdžiai visiškai nebūtina absoliučiai kontroliuoti daug milijonų vartotojų. Per metus visiškai pakaks 200-300 teismo procesų, kad žmonėse būtų pasėta baimė“.

Beje, nepriklausomas televizijos kanalas „Dožd“, neseniai pusiau juokais savo žiūrovams patarė, kaip nepatekti į kalėjimą – į internetą kelti paveiksliukus vien su kačiukais.
 

Aut. teisės: delfi.lt

(52)
(8)
(44)

Komentarai (0)