„Regitros“ egzaminą angliškai laikęs amerikietis: gal juokaujat?  (4)

Įgyti lietuvišką vairuotojo pažymėjimą panoręs Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) bandė laikyti jį anglų kalba, bet po pirmojo bandymo aštuonerius metus musų šalyje gyventis vyras nusprendė, kad jam lengviau bus tai padaryti lietuviškai. Ir neklydo.

Klaidos, terminų painiava į anglų kalbą išverstose taisyklėse ir logikai prieštaraujantys egzamino klausimai stebina lietuviško vairuotojo pažymėjimo norinčius užsieniečius. Koks iš tiesų yra vairavimo teorijos angliškasis variantas, jei jo nesupranta žmogus, kurio gimtoji kalba – anglų?

Anglakalbis nesuprato klausimų

Tomas gimė ir augo Jungtinėse Amerikos Valstijoje, o 2008-aisiais nusprendė visam laikui persikelti į Lietuvą. Visuomet save lietuviu laikęs vyras nesitikėjo, kad norint pasikeisti vairuotojo pažymėjimą jam teks patirti tiek vargo.

Nors „Regitrai“ ir buvo pristatytas Amerikoje gautas vairuotojo pažymėjimas bei notaro patvirtintas dokumento vertimas, vyrui prireikė gauti tarptautinį vairuotojo pažymėjimą ir tuomet jam buvo paaiškinta, kad teks laikyti teorinius ir praktinius egzaminus.

„Ilgą laiką Lietuvoje nevairavau, nes nebuvo būtinybės, bet žmona norėjo, kad įsigytume automobilį, tad nusprendžiau, kad reikia viską atlikti, kaip reikia. Susisiekus su „Regitra“ paaiškėjo, kad turiu pateikti labai daug dokumentų, tarp jų – ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Vėliau paaiškėjo, kad ir egzaminus laikyti reiks iš naujo“, – pasakojo Tomas. Egzaminams vyras nusprendė ruoštis savarankiškai ir į vairavimo mokyklą nesikreipė.

„Labai nustebino angliškame Kelių eismo taisyklių variante esantys neatitikimai. Buvo sumaišytos kairė ir dešinė eismo kryptys. Nežinau, gal pats vertimas buvo daromas Anglijoje, kur eismas iš tiesų vyksta kita puse“, – šyptelėjo pašnekovas.

Iš tiesų 43 taisyklių punkte nurodoma, kad pėsčiasis turi eiti dešiniuoju kelkraščiu ar šalikele, jei nėra šaligatvio, o 44-jame punkte jau nurodoma, kad pėstieji turėtų keliauti jau priešpriešiais važiuojantiems automobiliams.

Pašnekovo teigimu, tai, kad vertimas nebespėja su taisyklių pasikeitimais, atskleidė ir tai, kad leistino greičio limitai jau neatitiko galiojančio mūsų dienomis. Tai, kad angliškojo vertimo redakcija veikiausiai pasenusi, rodo ir taisyklių punktų neatitikimas su šiuo metu galiojančiomis taisyklėmis.

Pašnekovas buvo atviras: „Teorijos egzamine kelių klausimų nesupratau iš viso. Vartojamas žodžio „kelkraštis“ atitikmuo „verge“ (angl. riba) labai nustebino, teko spėlioti, ką šis žodis reiškia klausimo kontekste.“ 

Anot Tomo, įdomu tai, kad žodis „verge“ atsirado tik egzamine, nes taisyklių angliškame variante vartojami terminai „shoulder“ (angl. kelkraštis), „edge“ (angl. kraštas).

Po avarijos užsieniečiams alkoholį vartoti – galima?

Tomas prisiminė, kad keli klausimai jį šiek tiek suglumino: „Klausime apie tai, kokie garsai yra pertekliniai, pažymėjau atsakymą, kad bereikalingas automobilio signalo naudojimas, bet paaiškėjo, kad atsakymo variantas apie garsų automobilio durelių trankymą taip pat teisingas, tad aš atsakydamas padariau klaidą. Maniau, kad apie durelių trankymą egzamino sudarytojai tiesiog pokštavo.“ 

Ne ką mažiau šmaikštus ir kitas egzamino klausimo atsakymas: klausimo, ar po avarijos galima vartoti alkoholį, angliškoje versijoje teisingas atsakymas, anot pašnekovo, kad galima, nors egzamine lietuvių kalba toks dalykas jau draudžiamas.

Nusprendęs antrą kartą laimę bandyti Kelių eismo taisyklių teorijos egzaminą laikant lietuviškai, Tomas jį puikiai išlaikė, nors į Lietuvą prieš aštuonerius metus atvyko visai nemokėdamas lietuvių kalbos.

„Dalis egzamino klausimų yra net ne iš Kelių eismo taisyklių. Iš kur man gauti informacijos, pavyzdžiui, apie gamtosaugą, kai apie tai Kelių eismo taisyklėse nieko neužsimenama, o egzamine tokio pobūdžio klausimai egzistuoja“, – stebėjosi pašnekovas ir pridūrė, kad nemažai laiko sugaišo ne tik KET subtilybių analizei, bet ir kelionėms į „Regitrą“.

„Regitra“ įsikūrusi miesto pakraštyje, tad nuolatinės kelionės ten be automobilio, viešuoju transportu surijo begalę laiko. Tiesa, ten dirbantiems specialistams neturiu jokių priekaištų – jie buvo malonūs“, – sakė pašnekovas.

Alkoholį draudžia abu testo variantai

„Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas teigė, kad Tomą nustebinęs atsakymo variantas apie alkoholio vartojimą po avarijos yra interpretacijos klaida: „Mes patikrinome informaciją, tiek lietuviškame, tiek anglų kalba parengtame egzamine teisingas atsakymas yra tas, kuris draudžia alkoholio vartojimą po avarijos. Tai per daug grubi klaida, kad būtų likusi teste.“

Kalbėdamas apie terminų vartojimą, kuris sukėlė daug painiavos egzaminą laikiusiam Tomui, S.Šuminas tikino, kad egzamine vartojami visi jo išvardyti terminai.

„Jei žvilgtelsite į KET taisykles, rasite, kad prie klausimo, ką draudžiama daryti gyvenamosiose vietovėse, rasite, jog tai garsinio signalo naudojimas bei garsus durelių trankymas“, – komentavo „Regitros“ atstovas.

Pastabų dėl egzamino sulaukia

S.Šumino teigimu, nėra daug pageidaujančių vairavimo teorijos egzaminą laikyti anglų kalba, bet pastabų dėl jo sulaukiama: “Būna išsakomos pastabos dėl terminų, su kuriomis nesutinkame. Samdomi profesionalūs vertėjai iš universiteto ir labai kruopščiai žiūrime, kad vertimas atitiktų. Dažniau problemų kyla ne dėl vertimo, o dėl tų žmonių, kurie nori laikyti egzaminą anglų kalba, turimų šios kalbos žinių. Dažniausiai tai nėra šių žmonių gimtoji kalba. Neretai priekaištus reiškia kinai ir indai, kurių anglų kalba gana specifinė.“ 

Apie tai, kad kai kurie testo klausimai pasirodė sunkiai suprantami žmogui, kurio gimtoji kalba yra anglų, „Regitros“ atstovas sakė: „Labai gaila, kad pats žmogus į mus nesikreipė, mes mielai būtume pakoregavę vietas, kurios kėlė klausimų. Problema egzistuoja ne tik Lietuvoje, o ir kyla klausimas, į ką mes orientuosimės – britiškąją anglų kalbos versiją, kurios terminai kartais sunkiai suprantami kitiems europiečiams?“

S.Šuminas pripažino, kad KET vertimas anglų kalba iš tiesų yra senas: „Oficialus taisyklių vertimas atsirado tada, kai “Regitra“, suvokdama, kad tai problema, investavo į vertimą. Siekėme, kad užsieniečiai, kurie ruošiasi egzaminui, turėtų šaltinį. Galiausiai mūsų parengtą vertimą tvarkė ir redagavo atsakinga institucija, veikianti prie Vyriausybės. Lietuva unikali tuo, kad teisės aktas, kuriuo vadovaujasi visi Lietuvos gyventojai, kaitaliojai kas pusmetį, natūralu, kad ši redakcija tapo neaktuali. Kas turi atnaujinti redakciją? Mes buvome tik tarpininkai, nes matėme problemą.“ 

Anot pašnekovo, neaišku, kas turi atnaujinti taisykles, jei jų rengėjas – Susisiekimo ministerija, Vyriausybės nutarimu taisyklės priimtos. „Šioje situacijoje esame išsišokėliai iš nevilties, nes ėmės iniciatyvos, tad jokiu būdu nesutinku, kad mes kažko nepadarėme, atvirkščiai – pirmasis postūmis, kad vertimas atsirastų, buvo iš mūsų pusės“, – kalbėjo pašnekovas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Indrė Vainalavičiūtė

(37)
(6)
(31)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: