„Audi“ misija į Mėnulį: čia svarbiausia ne pinigai ir net ne pergalė - ant kortos pastatyta kur kas daugiau  (6)

30-metis vokietis Robertas Bohme’as su komanda ketina padaryti tai, ko kol kas neįgyvendino nė viena privati įmonė – į Žemės palydovą nusiųsti mėnuleigį. Dabar 45 žmonių R.Bohme’o vadovaujama komanda dirba, kad iki 2017 m. pabaigos išsiųstų mėnuleigį „Audi LunarQuattro“ kuris, anot R.Bohme’o, padės pamatus naujai Mėnulio iškasenų kasybos erai.

Projektą R.Bohme‘as pradėjo 2008-aisias, kai išgirdo apie „Google X Prize“ konkursą, kuriame „Google“ pažadėjo skirti 30 mln. dolerių pirmai į Mėnulį krovinį nusiuntusiai privačiai komandai.

Iki šiol Mėnulyje pabuvo JAV, Rusijos, prieš kelerius metus – ir Kinijos vyriausybių finansuoti mėnuleigiai, tačiau jokiai privačiai įmonei to padaryti dar nepavyko.

Apie tai, su kokiais iššūkiais kurdami mėnuleigį susiduria vokiečiai, misijos vadovas ketvirtadienį papasakojo „Login“ konferencijoje.

-Ar kelionė į Mėnulį bus komerciškai naudinga? Kaip ketinate komercializuoti projektą?

-Mes tai jau darome – priimame kitų įmonių krovinius už mokestį, juos galime skraidinti kartu. Ir kaina yra gana nedidelė – kilogramo pakėlimas su mūsų erdvėlaiviu kainuotų 700 tūkst. eurų. Tai, palyginti su tuo, kiek kainuotų ką nors į Mėnulį nusiųsti pačiam, yra labai pigu.

-Kokia numatoma Mėnuleigio misijos kaina?

-40 mln. eurų. Tai kosminei misijai nėra tokia didelė suma.

Mūsų projekto biudžetas su „Google“ prizu neturi nieko bendro. Mes nedirbame vien dėl prizo, taip pat nežinome, ar jį gausime – pinigai gali atitekti kitai komandai, bet mums tai nėra svarbu. Svarbiausia – įrodyti, kad mes galime privačiai kažką nuskraidinti į Mėnulį. Mūsų konkurentų tikslas yra laimėti, o mes koncentruojame į tai, kas seks paskiau ir jau dabar planuojame kitas Mėnulio misijas. Neketiname viso šito projekto panaudoti kaip viešųjų ryšių akcijos.

-Lietuvoje taip pat yra kosmoso entuziastų, kurie planuoja siųsti misiją į Mėnulį. Kaip manote, kodėl tokiai šaliai kaip Lietuva derėtų investuoti į kosmoso technologijas?

-Kosmoso technologijų tyrimai skatina vystymąsi. Mus tai priverčia ieškoti inovatyvių sprendimų. Mėnulyje yra nedraugiška aplinka, ten įsitvirtinti labai sunku. Reikia rasti sprendimų, kurie, skirtingai nei „Apollo“ misijose, nekainuotų milijardų dolerių. Taip pat iš kosmoso pasiekimų naudą jaučia ir Žemėje esantys žmonės.

Be to, Mėnulis gali būti tarsi tarpinis taškas norint pasiekti kosmosą – Mėnulyje yra daug išteklių, kaip vanduo, titanas, geležis ir, jei, pavyzdžiui, vandenį panaudosime tinkamai, galėsime jį paversti vandeniliu, o vandenilis yra efektyviausias raketinis kuras.

-Kiek laiko praeis, kol žmonės pradės išnaudoti Mėnulio išteklius?

-Į daug kausimų atsakys mūsų misija. Vienas mūsų misijos tikslų yra išsiaiškinti būdus, kaip rasti ir išgauti vandenį iš po Mėnulio paviršiaus. 2022 m. planuojame paleisti kitą misiją, kurios metu judėsime po poliarinį Mėnulio regioną, jame vandenį pasiekti bus lengviau. Svarbu žengti mažus žingsnius ir mes tai jau darome.

-Kaip manote, ar „Audi Lunar Quattro“ pavyks viršyti Kinijos mėnuleigio Mėnulyje praleistą laiką?

-Kinų mėnuleigis „Nefritinis Triušis“ išbuvo beveik tris Mėnulio naktis – jei mūsų mėnuleigiui pavyks ten išbūti nesugedus bent vieną naktį, aš būsiu nustebintas, nes bet kokiai technikai tiek laiko išbūti nesugedus yra pasiekimas.

-Kodėl automobilių gamintojas, toks kaip „Audi“, sumanė prisidėti prie šios misijos?

-Tik pradėję ruoštis misijai mes ieškojome rėmėjų. Buvo sunku, o „Audi“ įsivaizdavome kaip svajonių partnerį . Bandėme su jais susisiekti kelerius metus, bet sunku didelę įmonę pasiekti iš išorės, ir mums nepavyko. Tačiau po kelerių metų „Audi“ atstovai susisiekė su manimi.

„Audi“ nori ištestuoti „Quattro“ sistemą, taip pat juos domina svorio optimizavimo ir kitų sistemų išbandymas.

„Audi“ dažnai teigia, kad jų automobiliai skirti vairuoti atšiauriomis sąlygomis, taigi jiems bus proga ir iššūkis patikrinti, kaip sistemos veiks Mėnulyje.

-Kiek laiko mėnuleigis turėtų veikti, kad pasiektumėte numatytus tikslus?

-Mes viską norime padaryti per 3,5 Žemės dienos – o maksimali operacija – 11,5 dienų. Viskas susiję su Saulės padėtimi, todėl iš viso turėsime 11,5 dienos, per kitas 14,5 Žemės dienų Mėnulyje bus naktis.

Mes nesukūrėme sistemos taip, kad ji naktį sugestų, bet nežinome, kaip sistemos atlaikys šaltį. Per pirmąsias dienas mes norime ištirti Mėnulio paviršių, aplankyti „Apollo 17“ mėnuleigį ir atlikti keletą eksperimentų, kaip 3D spausdinimas Mėnulyje ir kitų.

-Kokia misijos dalis sudėtingiausia? Marse daug iššūkių kelia nusileidimas dėl mažesnės atmosferos, o kokie iššūkiai laukia Mėnulyje?

-Viskas sunku – net ir Marso misijose marsaeigio technikas jums pasakys, kad paviršiumi važiuoti sunku, inžinierius – kad sunku skristi, nes jokioje sistemos dalyje negali būti nė mažiausių klaidų. Nusileidimas labai sunkus, bet važiavimas taip pat kelia daug iššūkių.

Mėnulyje radiacija yra šimtus kartų didesnė, nei Žemėje, todėl tai kelia rimtų iššūkių elektronikai.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Paulius Grinkevičius

(35)
(2)
(33)

Komentarai (6)

Visi šio ciklo įrašai