Lietuviai nė patys nežino, kokį proveržį sukūrė energetikoje: jau pasiektas Skandinavijos lygis, o kaimyninės šalys mus laiko etaloniniais pavyzdžiais  (11)

Lietuvos pasiekimai energetikoje susilaukia vis didesnio dėmesio visame pasaulyje, kur Lietuva minima, kaip valstybė, efektyviai panaudojusi vietinius energijos išteklius ir pasiekusi energetinę nepriklausomybę. Ypatingo įvertinimo Lietuva susilaukia iš Rytų Europos valstybių, kur biomasės energetika dar tik pradeda vystytis.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Iš Lietuvos sėkmės mokosi kaimyninės valstybės

Pasak Lietuvos biomasės energetikos asociacijos LITBIOMA prezidento Virginijaus Ramanausko, Lietuvos staigus proveržis biomasės energetikos sektoriuje tapo geru pavyzdžiu aplinkinėms valstybėms.

„Lietuvos energetinis ūkis iki modernizavimo buvo labai panašus į tokį, koks šiuo metu yra Ukrainoje, todėl nenuostabu, kad toks greitas mūsų valstybės proveržis vis labiau atsiduria dėmesio centre. Lietuva per pastaruosius dešimt metų biomasės sektoriuje padarė milžinišką proveržį.

Šiandien jau galime pasidžiaugti, kad net 61 proc. energijos centralizuotame šildyme pagaminame iš biokuro. Per tuos metus sukūrėme reikalingą teisinę bazę ir palankią terpę veikti biokurą ir pažangias biomasės energetikos technologijas gaminančioms įmonėms, kuriose šiandien dirba apie 7000 specialistų.

Per pastaruosius 20 metų Lietuva savo šilumos ūkį modernizavo iki Skandinavijos šalių lygio, kas leido šilumos kainas sumažinti 30 procentų. Jei per tokį trumpą laiką tokių gerų rezultatų pasiekė Lietuva, tai gali padaryti ir Rytų Europos valstybės“, – sakė V. Ramanauskas.

Jo manymu, šiandien biomasės įrangos gamybos srityje Lietuva gali užimti pramonės nišą, kaip tai padarė Danija vėjo jėgainių, o Vokietija biodujų jėgainių gamybos srityje.

Palankiausios kryptys eksportui – Rytų Europos valstybės, ypač Ukraina, Baltarusija, Kazachstanas. Šios šalys, kaip ir Lietuva, turi tokią pačią centralizuotą šildymo sistemą, yra priklausomos nuo kaimyninio dujų tiekėjo ir bando skatinti savo valstybėse energijos gamybą iš vietinių išteklių.

Lietuva savo pagalba prisideda prie Ukrainos energetinės nepriklausomybės

Lietuvos ir Ukrainos įmonės šiuo metu energetikos srityje kartu įgyvendina nemažai projektų.

„Mes negalime Ukrainai į pagalbą siųsti tankų, tačiau tikrai galime padėti išsivaduoti iš energetinės priklausomybės nuo rusiškų dujų ir padėti atpiginti šilumą.

Mūsų ekspertai padeda Ukrainoje gerinti teisinę bazę, susijusią su šilumos ūkiu. Net ir tarptautinėse konferencijose šiandien Lietuvos atvejis energetikoje pristatomas kaip geroji praktika, kuri gali ir turi būti pritaikoma Ukrainoje. Lietuvoje veikia daugybė pažangių įmonių, kurios gamina, diegia biokuro katilus.

Taigi, į Ukrainą galime eksportuoti ne tik savo patirtį, bet ir įrangą, kuri vertinama dėl savo kokybės net Skandinavijos ir kitose Vakarų Europos šalyse. Tuo tarpu padidėjęs eksportas būtų naudingas ir mūsų valstybei“, – V. Ramanauskas.

Pelnytas pasitikėjimas padėjo užsitikrinti gerą vardą

Ukrainos rinkoje Ekonomaizerius, skirtus papildomam šilumos nuėmimui nuo išeinančių biokuro katilo deginimo produktų, jau prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje pradėjusi diegti „Enerstenos“ įmonių grupės veikla taip pat glaudžiai susijusi su pagalba Ukrainai. Kelis metus įmonių grupės darbuotojų komanda dirbo, norėdama parodyti užsakovams Ukrainoje lietuvių darbų kokybę ir gaminamos biokuro katilinių įrangos patikimumą.

„2015 m. pasirašėme pirmąją eksporto į Ukrainą sutartį. Užsakovui „Kyiv Green Energy“ buvo suprojektuotas, pagamintas ir įdiegtas kondensacinis ekonomaizeris, skirtas 5 MW galios katilui, su kondensato valymo sistema. Įmonė šilumą tiekia Boryspilio tarptautiniam oro uostui. Mūsų dėka šiame oro uoste pasiektas energetinis efektyvumas ir įrangos saugumas – vienas žingsnių nacionalinės šalies energetinės nepriklausomybės programos įgyvendinimo link. Įsidiegęs naujausias biomasės deginimo technologijas, užsakovas nėra priklausomas nuo kintamų dujų kainų“, – sakė „Enerstenos grupės“ komercijos direktorius Marius Dubininkas.

Šiuo metu šioje valstybėje „Enerstenos“ įmonių grupė vykdo dar vieną biokuro projektą. Bendrovė, 2016 metais aplenkusi ne vieną Europoje žinomą energetikos kompaniją, Ukrainoje laimėjo pirmąjį viešą konkursą. Ivano Frankivsko miesto šilumos tinklams „Enerstena“ per ganėtinai trumpą (9 mėnesių) laikotarpį įrengs biokuru kūrenamą 4 MW vandens šildymo katilinę su kondensaciniu ekonomaizeriu ir kuro sandėliavimo bei padavimo sistemą. Kita lietuvių įmonė – „Radviliškio mašinų gamykla“ padeda užsakovams iš Ukrainos pritaikyti pagal jų poreikį reikalingus sprendimus.

Granulių gamybos įrangą projektuojanti ir gaminanti „Radviliškio mašinų gamykla“ praėjusiais metais užsakovams iš Lvovo, neturėjusiems kur dėti didelių kiekių medienos pjuvenų pasiūlė jiems pritaikytą sprendimą – įsirengti granulių gamybos liniją.

Įmonių nuo veiklos Ukrainos rinkoje nesustabdo net susidūrimas su iššūkiais

Lietuvos įmonės, dirbdamos Ukrainos rinkoje, mato ne tik nemažai galimybių, tačiau dažnai susiduria ir su įvairiais barjerais, trukdančiais aktyvesnei veiklai.

Biokuro deginimo technologijas ir įrangą, vandens, šilumos prietaisus ir energijos valdymo produktus siūlanti lietuviško kapitalo įmonių grupė „Axis Industries“ Ukrainoje pradėjo aktyviai veikti 2013 metais, o pirmąją biokuro katilinę čia įrengė 2007-aisiais. Bendrovė Ukrainoje jau yra sumontavusi daugiau kaip 2000 šilumos apskaitos mazgų Kijeve, Poltavoje, Lubnuose, Kremenčuke ir kituose miestuose. Keliuose Kijevo rajonuose veikia bendrovės šilumos trasų monitoringo sistema, yra diegiamas duomenų surinkimo – perdavimo projektas Lvovo miete, sumontuoti individualūs šilumos punktai Ivano Frankivsko mieste, laimėti konkursai individualių šilumos punktų montavimui Vinicos ir Charkovo miestuose.




2013 metais „Axis Industries“ veikla Ukrainoje įgavo naują pagreitį. Kompanija suaktyvino veiklą visuose Ukrainos regionuose, išplėtė savo partnerių tinklą.

„Privačiame sektoriuje mūsų plėtojamų potencialių projektų vertė šiuo metu sudaro apie 200 mln. eurų. Dar šiemet tikimės pasirašyti sutartis ir valstybiniame sektoriuje, čia keliuose Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko finansuojamuose projektuose esame atrinkti kaip partneriai“, – teigė „Axis Technologies“ generalinis direktorius Giedrius Vaitkevičius.

Ukrainoje šiuo metu galioja žalios elektros energijos tarifas, kuris skatina vėjo, saulės ir biokurą naudojančių elektrinių statybą.

„Mūsų bendrovė aktyviai dalyvauja būtent biokurą naudojančių elektrinių projektuose, kurių įgyvendinimą stabdo projektus finansuojančių priemonių ar investuotojų trūkumas. Gera naujiena ta, kad šiuo metu pradeda veikti kelios finansavimo programos, kuriose kartu dalyvauja ir tarptautinės finansinės institucijos, ir vietiniai bankai“, – sakė G. Vaitkevičius.

Jo manymu, šie teigiami pokyčiai turėtų išjudinti rinką ir biokuro projektai bus vystomi greitesniais tempais nei iki šiol, nes poreikis – didžiulis. Šiuo metu Ukrainoje šilumos, pagaminamos iš biokuro kiekis siekia vos kelis procentus, o elektros – nesiekia nei procento. Ukrainos Vyriausybė kaip vieną iš prioritetų yra iškėlusi energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą.

Prarasti sandėriai – dėl sudėtingų sąlygų veikti Rytų Europos valstybių rinkoje

Biokuro katilus gaminanti ir montuojanti įmonė „Kalvis“ jau senokai žinoma visuose Ukrainos regionuose.

Vien Ukrainoje yra sumontuota ir veikia beveik 1000 MW bendros galios Kovelyje pagamintų „Kalvio“ katilų. Taip pat veikia virš 30 katilinių (bendra galia virš 50 MW), kurių įranga pagaminta Lietuvoje. Šiuo metu įmonė ruošia kelių stambesnių katilinių (iki 7 MW) pramonės įmonėse projektus.

Įmonė, 75 proc. savo produkcijos eksportuojanti į Vakarų ir Rytų Europos valstybes, teigia per praėjusius metus praradusi 10 sandorių, kurio vieno vidutinė vertė siekė apie 150 tūkst. eurų vien dėl to, jog užsakovai savo valstybėse negalėjo gauti projekto finansavimo iš valstybės ar bankų. „Radviliškio mašinų gamykla“ taip pat susidūrė su panašia situacija.

Įmonė prarado 6 projektus, kurių vidutinė vertė siekė 140 tūkst. eurų. Galimybę įmonėms pačioms atrasti ir įsitvirtinti naujose rinkose sunkina tai, kad daugelis valstybių turi ir jau kurį laiką naudoja mechanizmus savo eksportui skatinti – nacionalinės užsienio prekybos sandėrių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemos šiuo metu veikia beveik 100-e pasaulio valstybių. Nors šios sistemos kiekvienoje šalyje yra specifinės, tačiau visais atvejais jų pagrindą sudaro užsienio prekybos santykių egzistavimas ir su šiais santykiais susiję finansų srautai.

Užsienio prekybos sandorių kreditavimo ir draudimo (garantavimo) sistemoje dalyvauja pelno siekiantys ūkio subjektai – eksportuotojai ir importuotojai, kurie ir vykdo užsienio prekybą, bei prekiaujančių šalių finansų institucijos, dalyvaujančios užsienio prekybos sandorių finansavimo (rizikos mažinimo) procese nuo pat produkcijos gamybos pradžios iki visiško atsiskaitymo už parduotas prekes.

Su panašiomis problemomis iki šiol buvo susidūrusi ne viena įmonė, kuri savo produkciją eksportuoja ne tik į išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes, bet ir į tokias ekonomiškai silpnesnes šalis, kaip Baltarusija, Ukraina ar Kazachstanas. Šiose valstybėse užsakovai dažnai neturi pakankamai savų lėšų projekto įgyvendinimui, o, pavyzdžiui, Ukrainos bankai dėl susidariusios politinės situacijos dažnai nefinansuoja ilgalaikių investicinių projektų.

Finansavimo kaštai jiems yra per dideli, nes čia bankinių palūkanų norma yra 3-4 kartus didesnė nei Europos Sąjungos komerciniuose bankuose.

Ukrainos ateities planai – palankūs Lietuvos biokuro technologijų gamintojams

Nenuostabu, jog Lietuvių gaminamos technologijos atranda nišą Ukrainos rinkoje.

Ukrainos energijos poreikis ir potencialas yra dešimt kartų didesnis nei mūsų valstybės, dėl to šioje rinkoje Lietuvos įmonėms atsiveria didelės galimybės. Ukrainos biomasės energetikos asociacijos UABIO duomenimis, iki 2020 m. šioje valstybėje planuojama įdiegti daugiau nei 13 200 MW šilumos ir elektros energijos iš biokuro. Ukrainos planuose –1800 kondensacinių ekonomaizerių/rekuperatorių įdiegimas, kuriems skirta investicija siekia beveik 1 mlrd. eurų.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(47)
(10)
(37)

Komentarai (11)