Įspūdžiai iš IFA 2017 technologijų parodos: aukščiausios klasė roboto masažas, stringanti virtuali realybė, povandeniniai dronai, 3D mikroskopai ir daugybė kitų originalių idėjų (Video)  ()

IFA paroda – tai technologijų paroda, turinti gilias tradicijas. Šios trys raidės išsišifruoja kaip „Internationale Funkausstellung Berlin“ – kas lietuviškai reikštų „Tarptautinę Radijo parodą Berlyne“ – ir kadangi šis renginys pirmąkart buvo surengtas 1924-aisiais, IFA tai yra viena seniausių technologinių parodų Vokietijoje.

Paroda rugsėjo pradžioje vyksta Berlyno parodų rūmuose, kurių bendras plotas, įskaičiuojant lauko erdves – apie 390 000 kvadratinių metrų (palyginimui – Vilniaus „Litexpo“ plotas yra 32 700, taigi, IFA erdvė prilygsta beveik 12 „Litexpo“ kompleksų).

Tad savaime suprantama, peržiūrėti visas ekspozicijas per vieną dieną vargiai įmanoma.

Ar net ir per porą dienų. Ir tiesą sakant, gal nelabai ir verta – juk daugelis gamintojų pristatinėja panašius produktus, tad pamačius pirmą dešimtį išmaniųjų virtuvės kombainų ar skalbimo mašinų, tyrinėti antros dešimties pernelyg didelio noro nekyla.

Todėl čia pateikiame 10 įdomiausių ir netikėčiausių dalykų, su kuo teko šiemet susidurti parodoje IFA 2017.

Virtualus masažas

„Joks robotas niekada nepakeis žmogaus prisilietimo“ - tokią frazę teko girdėti bent kelis kartus. Dabar galiu pasakyti, kad taip kalbėjo tie, kurie dar nebandė masažinių sistemų „Mediasana“.

Viso šio dalyko veikimas iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas: atsisėdi į krėslą, kurio nugarėlėje paslėpti voleliai, užsimaukšlini „Samsung Gear VR“ ir ausines – ir seansas prasideda.

Vaizdai, rodomi VR įrenginyje ir garsas ausinėse turėtų padidinti relaksaciją, suteikti atsipalaidavimą ne tik kūnui, kuriuo tuo metu užsiima volelių sistema, bet ir protui.

Deja, bent jau pristatymo metu sistema veikė ne taip, kaip buvo numatyta.

Vaizdas VR sistemoje striginėjo, o ir pati vaizdo kokybė, jo detalumas buvo ne ypatingas: daugelio žaidimų grafika būna nepalyginamai geresnė.

Užtat masažo dalis – tikrai nustebino. Gal dėl to, kad dėmesys buvo nukreiptas kitur, jausmas buvo tikrai toks, lyg mane būtų masažavęs tikras žmogus.

Įtariu, jei VR dalis būtų veikusi bent patenkinamai, bendras rezultatas būtų buvęs dar įspūdingesnis – bet net vien ir mechaninio masažo dalis gerokai nustebino.

„Mediasana“ projektas turi net kelis skirtingus masažinius krėslus, skirtus skirtingiems masažo tipams, tad jei susitvarkytų su VR dalimi, bendras rezultatas tikrai galėtų būti neblogas.

Dronai

Žinoma, kaip be jų. Iš viso parodoje galima prisižiūrėti kelias dešimtis skirtingų gamintojų, bet įdomiausią ir interaktyviausią dronų pristatymą, nenuostabu, įrengė DJI.

Kaip žinia, skraidyti dronais uždarose patalpose – gana pavojingas užsiėmimas. Ypač – didesniais, sunkesniais ir galingesniais – nes gali nukentėti tiek dronai, tiek aplinka.

Vietoje to DJI įrengė savo „Phantom“ produktų linijos skrydžio simuliatorių, kuris leidžia bent virtualiai (ir tenka pripažinti, gana tiksliai) patirti, kaip valdomi DJI ronai.

Tai galima daryti dvejopai – realiu DJI pulteliu valdyti virtualų droną ir matyti jo skrydį ekrane – arba VR akiniuose, ir stebėti viską pirmo asmens perspektyva...

Žinoma, parodoje daug dėmesio sulaukė ir neseniai pristatytas DJI „Sparks“ modelis.

Beje, IFA galima pamatyti ir lietuvius ACME, siūlančius net tris dronų modelius, o tarp jų – ir vieną fotografuojantį, pasižyminti turbūt viena mažiausių kainų tokios kokybės įrenginių rėžyje.

Kitas įdomus pavyzdys – kaip populiarioji kultūra virsta daugiaplatformiu verslu.

Prieš keletą metų visas dronų sportas prasidėjo nuo to, kad būsimieji dronų lenktyninkai nufilmavo imituotas „Žvaigždžių karų“ lenktynes.

IFA 2017 galima pamatyti specialiai tokioms lenktynėms skirtus dronus, sukurtus pagal konkrečius „Žvaigždžių karų“ laivus. Gamintojai teigia, kad lenktyniauti – ir atkurti žymiausias filmų scenas – tokiais įrenginiais žymiai smagiau.

E-tėvystė

Turbūt nėra tokios srities, kuriuos šiais laikais nebūtų bandoma patobulinti, integruojant išmaniąsias sistemas. Ne išimtis ir ankstyva kūdikystė bei tėvystė – ir čia taip pat skverbiasi daiktų interneto idėjos.

„Phillips“ sukurta „uGrow“ - tai išmanioji sistema, į vieną masyvą sujungianti kūdikio stebėjimo stotelę, kuri ne tik praneša, kada vaikas prabunda, bet ir stebi kambario temperatūrą bei oro drėgnumą, gali transliuoti vaizdą (taip pat ir naktiniu režimu) ir dar bent keletą dalykų, pradedant išmaniuoju maitinimo buteliuku ir baigiant pieno nutraukimo įrenginiu.

Visa tai – tam, kad galima būtų stebėti kūdikio būklę ramiantis individualiais statistiniais duomenimis ir progreso istorija.

Ausinių pristatymas – kitaip

Kaip parodose pristatomos ausinės? Na, dažniausiai būna įrengiami stendai, kuriose sukabinami ausinių modeliai, prijungti prie muzikos šaltinio, ir visi gali išbandyti bei apsispręsti, kurios jiems labiausiai patinka.

Jau minėti „Phillips“ pasielgė panašiai, tik muzikos šaltiniu pasirinko… gyvą muzikantą. Ir, reikia pripažinti, idėja pasiteisino: aplink stendą nuolat būriavosi lankytojų minia.

Ir būriavosi ne veltui: stebėti gyvai atliekamą muziką – kurios be ausinių negirdėti išvis – daug įdomiau - ir betarpiškiau, nei klausytis tiesiog įrašo. Būtų smagu sulaukti tokių pristatymų ir Lietuvoje.

E-hidroponika su lietuviškomis šaknimis

Beklajojant po vieną iš salių akis patraukė ryški ir įdomiai atrodantys šviesos ir spalvų deriniai.

Užsiimantys augalininkyste ir stebintys naujas tendencijas turbūt jau žino apie augimo skatinimui prastesnėmis apšvietimo sąlygomis (t. y. rudenį, žiemą, ar kada nėra pakankamai šviesos) naudojamą raudonos-mėlynos šviesos apšvietimą.

Taip daroma todėl, kad tokio šviesos ilgio bangas augalai fotosintezei išnaudoja efektyviausiai – ir paprasčiausią tokio tipo lemputę iš populiarių Kinijos e-parduotuvių galima nusipirkti už keletą eurų.

Vis dėlto suomių projektas „Plantui“ nors ir ir siūlo keliskart brangesnį sprendimą, vis dėlto pasižymi ir specializuotu dizainu, ir rimtu moksliniu pagrindimu, kai parenkama tikslaus ilgio šviesos banga tinkamu metu, ir t. t.

Vis dėlto didžiausias siurprizas nutiko pajuokavus, kad tokia sistema ko gero tikrai sulauktų nemažo pasisekimo mūsų šalyje – nes saulės čia kartais tikrai mažoka.

Projekto techniniam direktoriui (primenu - suomiui) pasidomėjus, kokią šalį turiu omenyje, jis gudriai šyptelėjo ir pasitaisė akinius: „o tai jūs nežinojote, kad va šio modelio įrenginys yra gaminamas ir surenkamas Šiauliuose?“

Ir daugiau pasikalbėjus paaiškėjo – taip, pasirodo, lietuviai tikrai sėkmingai prasideda prie suomiškos e-hidroponikos projekto.

Povandeninis dronas

Iki šiol, paminėjus žodį „dronas“, dažniausiai įsivaizduojame nedidelį zyziantį aparačiuką, nardantį ore. Bet dronų gali būti įvairių, o IFA 2017 galima pamatyti ir povandeninį droną.

Projektas „Power Vision“ siūlo net kelis modelius, kuriuos galima naudoti tiek žvejybai (kaip išmanų sonarą), tiek povandeninio pasaulio tyrinėjimui – pasitelkiant realaus vazdo transliaciją ar virtualiąją realybę .

3D mikroskopas

Pusė milijono eurų – tiek kainuoja kompanijos „Zeiss“ sukurtas 3D vaizdą transliuojantis mikroskopas, skirtas daugiausia medicinos mokymui.

Žmogaus dydžio įrenginys leidžia kurti ir į specialų ekraną transliuoti vaizdą, kuris, užsidėjus 3D akinius, tampa trimačiu.

„Zeiss“ aiškina sukūrę įrenginį tam, kad būsimieji chirurgai galėtų stebėti operacijas ne tik realiu laiku, bet ir matydami trimatį vaizdą - lyg savo pačių akimis.

Žinoma, mikroskopą galima pritaikyti ir kitose mokslinėse srityse.

Reprezentaciniai robotai

Kinai pristatė konsultantus robotus. „AMY Robotics“ robotai kainuoja iki 10 000 eurų.

Jie sveria tik 15 kg, tad jei sutrikus navigacijai užvažiuos kam ant kojos (o taip pasaulye jau yra nutikę), didelių problemų nebus.

„Amy Robotics“ robotas gali dirbti parduotuvės, meno galerijos ar kokios kitos įstaigos konsultantu, bendraujančiu su klientais taip gali būti pritaikytas ligoninėje ar viešbutyje.

Emocijas suprantantis robotas

Tie, kas domisi naujomis technologijomis, turbūt žino apie „Amazon Alexa“ ar „Google Home“. Tai – išmaniosios garso kolonėlės, į kurias integruotas dirbtinio intelekto veikiantis asmeninis asistentas, valdomas balsu.

Vis dėlto, kalbėtis su garso kolonėle ne itin įdomu, todėl amerikiečiai siūlo daug empatiškesnį variantą – robotuką „Lynx“, suderinamą su „Amazon Alexa“ sistema.

Svarbiasia, kad robotukas ne tik tampa vartotojo ir DI tarpininku, bet ir mokosi: analizuoja savo šeimininką, įsidėmi jo pomėgius ir sakoma, net sugeba atpažinti net emocijas. Be visų kitų funkcijų, „Lynx“ gali būti ir namų sargu, ir padėti apsipirkti „Amazon“.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Adomas Rutkauskas

(7)
(3)
(4)

Komentarai ()

Susijusios žymos: