Svabiausios 2018 metų naujovės Lietuvos keliuose: ką reikia žinoti apie naujai pastatytas kameras, kaip veikia ir kam reikalingi dideli ekranai, automatinis automobilių svėrimas ir pokyčiai su dokumentais  ()

Vairuotojams 2018-ieji bus ypatingi. Jų keliuose laukia daugybė naujovių: vidutinio greičio matuokliai, pagal eismo sąlygas greitį reguliuojantys ženklai, galimybė nebesivežioti dokumentų originalų ir kitos. Svarbiausias trumpai apžvelgsime šiame straipsnyje.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Pagrindiniais magistraliniais keliais važiuojantys žmonės jau galėjo pastebėti kai kuriose vietose, kelių kilometrų ruožuose, įrengtas kameras. Tai – vidutinio greičio matuokliai, o viso tokių zonų Lietuvoje 2018-aisiais atsiras 25.

Jose – kelių kilometrų ilgio atkarpose – už kiekvieną viršytą greičio kilometrą bus baudžiama. Įvažiuojant į ruožą viena kamera užfiksuos automobilio valstybinius numerius, o išvažiuojant, kita vėl juos nufotografuos ir apskaičiuos, kiek laiko tas automobilis užtruko įveikdamas atstumą tarp kamerų. Tuomet, atlikus paprastą matematinį veiksmą, bus apskaičiuotas vidutinis to automobilio greitis. Jeigu jis didesnis nei leistinas – automatiškai bus suformuotas ir išsiųstas protokolas.

Tiesa, labai bijoti nereikėtų – vargu ar sistemos bus apkraunamos darbu kiekvienam 1 km/val. greitį viršijusiam vairuotojui siųsti įspėjimus. Greičiausiai galios šiokia tokia tolerancija, bent jau 5 ar 10 km/val., tačiau policijos atstovai garsiai apie tai, žinoma, nekalba.

Vidutinio greičio matuokliai bus šiuose keliuose:

  • Vilnius–Minskas,
  • Vilnius–Varėna–Gardinas,
  • Kaunas–Marijampolė–Suvalkai,
  • Kaunas–Zarasai–Daugpilis,
  • Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas,
  • Panevėžys–Aristava–Sitkūnai,
  • Panevėžys–Šiauliai,
  • Šiauliai–Palanga,
  • Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas,
  • Panevėžys–Pasvalys–Ryga,
  • Klaipėda–Liepoja,
  • Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas,
  • Vilnius–Lyda,
  • Vilnius–Prienai–Marijampolė,
  • Vilnius–Švenčionys–Zarasai,
  • Vilnius–Polockas,
  • Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys,
  • Kaunas–Prienai–Alytus,
  • Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda,
  • Mažeikiai–Plungė–Tauragė.

Prieš kiekvieną vidutinio greičio matavimo atkarpą turėtų būti pastatyti įspėjamieji kelio ženklai.

Šalies keliuose taip pat atsiras specialūs ruožai, kuriuose automatiškai bus pasveriamos sunkiasvorės transporto priemonės bei matuojamas jų sąstato ilgis. Taip siekiama iš kelių pašalinti perkrautas transporto priemones, darančias didelę žalą joms nepritaikytai asfalto dangai.

Dar rudenį pagrindiniuose Lietuvos keliuose pasirodė nematyti ant stulpų pritvirtinti dideli ekranai. Tai – naujo tipo elektroniniai kelio ženklai, reaguojantys į eismo sąlygas ir pagal jas nustatantys greitį. Pavyzdžiui, vasarą esant giedram orui automagistralėje Vilnius-Panevėžys leistinas greitis būtų 130 km/val., o stipriai lyjant lietui ar esant žemai oro temperatūrai būtų mažinamas iki 100 km/val. ar pan.

Nuo liepos vairuotojai taip pat galės nebesivežioti dokumentų originalų – užteks turėti asmens tapatybės kortelę. Iš esmės toks pasiūlymas skamba puikiai – mažiau popierizmo, mažiau vargo. Tačiau ką daryti patyrus avariją, kai po ranka nebus automobilio techninio paso? Telefone galima turėti jo nuotrauką arba daiktadėžėje vežiotis dokumento kopiją, tačiau tai dar negarantuoja, kad taip pat elgsis ir kitas eismo įvykio dalyvis. O vienam iš avarijos dalyvių neturint dokumentų, vietoje dvidešimt minučių trunkančio eismo įvykio deklaracijos pildymo teks laukti policijos pareigūnų ir užtrukti gerokai ilgiau.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: Autogidas.lt
Autogidas.lt
(19)
(0)
(19)

Komentarai ()