Kaip Billas Gatesas vos nepasamdė M. Zuckerbergo ir 23 tūkst. dolerių per minutę: 8 įdomios istorijos, kurių turbūt nė nežinojote apie „Facebook“ ir Marką Zuckerbergą  (1)

Praėjo 14 metų nuo to laiko, kai pasaulio sienos subyrėjo – 2004-ųjų vasario 4-ąją savo veiklą pradėjo „Facebook“. Marko Zuckerbergo tinklapis, kuris iš esmės tapo socialinio tinklo sinonimu. Dabar jau kiekvieną dieną mes bendraujame, skaitome, juokiamės (iš kačiukų ir politikų) įvairiuose soc. tinkluose. „hi-tech“ pateikė įdomiausius faktus apie šį socialinį tinklą ir jo įkūrėją, kurių skaitytojai gali ir nežinoti.

Praturtėjęs Zuckerbergas traukė per dantį studentus išleistuvių metu

Markas Zuckerbergas metė studijas Harvarde netrukus po to, kai sukūrė „Facebook“. Jis mokėsi psichologijos fakultete ir lankė įvairius IT būrelius, kur užsiėmė programavimo kalbų mokymusi (nuo Java iki C++).

Sprendimą nutraukti mokslus jis aiškino tuo, kad norėjo susikoncentruoti ties darbu su tinklapiu. Tačiau 2017-aisiais, jau tapęs vienu turtingiausių žmonių pasaulyje, jis vis tiek gavo teisės mokslų daktaro laipsnį ir perskaitė iškilmingą kalbą studentams.

M. Zuckerbergas papasakojo jiems savo pirmosios dienos universitete istoriją. Jis taip skubėjo į paskaitas, kad apsivilko marškinėlius atvirkščiai. Buvo matyti siūlės, kyšojo etiketė. „Facebook“ įkūrėjas mano, kad dėl keistos išvaizdos bendrakursiai jį apeidavo šonu. Pabendrauti panoro tik Kang-Xing Jinas, kuris iki pat šių dienų užima vienas iš vadovaujančių pareigų „Facebook“. Užbaigdamas kalbą, M. Zuckerbergas rekomendavo studijų absolventams visuomet būti gerais aplinkiniams.

„Facebook“ spalva atsirado dėl M. Zuckerbergo regos ypatybių

Žymioji žydra feisbuko spalva, tikėtina, nebūtų atsiradusi, jeigu M. Zuckerbergas neturėtų deiteraponijos – spalvinio aklumo sutrikimo. Statistiškai nuo šio sutrikimo kenčia apie 1 proc. žmonių visoje planetoje. Dėl šios negandos žmonėms sutrinka raudonos ir žalios spalvos matymas.

Todėl, pasak M. Zuckerbergo, jis viską mato „pamėlynavusiai“, todėl spalvos pasirinkimas jo kuriamam tinklapiui atrodo gana logiškas.

Billas Gatesas buvo vos ne suviliojęs M. Zuckerbergą dirbti pas save

2012-aisias viename iš interviu M. Zuckerbergo paklausė, ką jis darytų, jeigu „Facebook“ idėja būtų žlugusi. Jis atsakė, kad būtų dirbęs inžinieriumi, taip pat, kad visada jautė pagarbą „Microsoft“.

Kuomet Markui buvo vos 18 metų, ši bendrovė bandė iš jo įsigyti programą „Synapse Media Player“. Kartu su savo draugu Adamu Di Angelo, kuris vėliau tapo „Facebook“ bendrasavininkiu, M. Zuckerbergas parašė programinį kodą, kuris leido įsiminti vartotojo muzikinį skonį bei pasiūlyti jam panašių kūrinių.

Jis savo projektą pateikė internete ir leido juo naudotis nemokamai, ir jau pirmąjį mėnesį sulaukė nemenko populiarumo. Apie „Synapse Media Player“ buvo rašoma žiniasklaidoje. Su Marku susisiekė „Microsoft“ atstovai ir pasiūlė jam apie milijoną dolerių už programą. Bendrovė taip pat norėjo talentingus jaunuolius pakišti po savo sparnu ir siūlė jiems 3 metų kontraktą. Tačiau vaikinai svajojo studijuoti universitete, todėl atsisakė.

„Synapse“ dabar jau, aišku, nebeveikia, tačiau „Microsoft“ (kartu su „Apple“) tapo vienomis pirmųjų globalių bendrovių, užsiregistravusių savo oficialų puslapį „Facebook“.

Pirmasis „Facebook“ veidas

2004 metais, kuomet tinklapis tik pradėjo savo veiklą, Andrew McCallumas, vienas iš socialinio tinklo įkūrėjų, nupiešė pirmąjį „Facebook“ logotipą. Be pavadinimo jame taip pat buvo vyro, kurio tapatybė ilgus metus buvo laikoma paslaptyje, siluetas.

Paslaptis buvo atskleista tik 2010-aisiais, kuomet pasirodžiusioje knygoje „Facebook efektas“ buvo paskelbta, kad piešinyje yra užfiksuotas žymus aktorius Al Pacino. Vyras „Facebook“ logotipe neužsibuvo, nespėta net kreiptis į teismą dėl autorinių teisių.

Vietoje atlyginimo – akcijos

Pirmąjį savo pilnavertį ofisą „Facebook“ atidarė 2005 metais Palo Alto. Šis Kalifornijos miestelis vadinamas startuolių gimtine. Beje, ne tik pačių naujausių laikų, o ir tokia bendrovė kaip „Hewlett Packard“ atsirado ten 1939 metais. Tame pačiame Palo Alto 1998 metais Larry Page’as ir Sergejus Brinas „sugalvojo“ „Google“.

Iš pradžių M. Zuckerbergas ir komanda nuomojosi namą penkiems žmonėms, kur jie ne tik dirbo, tačiau praktiškai ir gyveno. Šiuo metu Palo Alto įsikūręs kitas ofisas, o senasis tapo tam tikru muziejumi, jį vadina „Facebook House“ ir nuomoja vasaromis kitoms startuolių bendrovėms.

Sienas išdažyti buvo nuspręsta pasikviesti grafičių meistrą Davidą Choe. Jis tapo žymus sukūręs bendro Jay-Z ir Linking Park albumo „Collision Course“ viršelį. „Facebook“ prezidentas Sheanas Parkeris buvo didelis D. Choe kūrybos gerbėjas. Menininko darbas buvo įvertintas 60 tūkst. dolerių. Sh. Parkeris pasiūlė šią sumą kūrėjui atsiimti „Facebook“ akcijomis. Menininkas pasiėmė pusę pinigais, o kitą – akcijomis. 2012-ųjų gegužę, kuomet „Facebook“ pradėjo prekiauti savo vertybiniais popieriais, D. Choe turimos akcijos tapo įvertintos apie 200 mln. dolerių.

Išmanūs serveriai šiaurėje

2013 metais bendrovė pirmą sykį atidarė savo duomenų centrus už JAV teritorijos ribų. Amerikoje „Facebook“ turi savo serverines penkiose valstijose. O taip vadinamas „Node Pole“ atsirado Luleo miestelyje Švedijos šiaurėje.

Įdomu yra tai, kad pastatas stovi vidury miškų masyvo ir apsuptas vietos vandens telkiniais. Tačiau jo statybos metu žala vietos gamtai nebuvo daroma. Renkantis tokią neįprastą vietą „Facebook“ vadovybė rėmėsi pragmatiškais sumetimais – vidutinė temperatūra šioje Švedijos vietoje žiemą – minus 20°C. Tai puiki aplinka natūraliam šaldymui. „Node Pole“ sistema veikia taip, kad oras būtų įtraukiamas iš lauko į vidų ir mažintų temperatūrą.

„Facebook“ augimas lemia ir didžiules išlaidas. Šiuo metu yra statomas duomenų centras Airijoje. Šis projektas jau pareikalavo daugiau nei 230 mln. dolerių.

„Facebook“ uždirba 23 tūkst. dolerių per minutę

„Facebook“ istorija, kaip ir bet kurio kito tinklapio, neapsiėjo be galingo sistemos gedimo. 2014-aisiais tokie buvo visi du: birželio 19 ir rugpjūčio 1. Socialinis tinklas buvo nepasiekiamas visame pasaulyje, o vietoje naujienų lentos, pasirodydavo užrašas perspėjantis apie laikinus nesklandumus. Be to problemos iškilo ir kitoms paslaugoms („Instagram“, „Skype“, „Tinder“), kurioms registruotis ir prisijungti buvo naudojama soc. tinklo paskyra. Abu kartus inžinieriams užteko kiek mažiau nei valandos, kad atstatytų tinklo darbą.

Tačiau tai nereiškia, kad vartotojams nebuvo kilusi panika. Los Andželo policija savo „Twitter“ paskyroje paprašė žmonių nustoti jiems skambinus dėl to, kad neveikia „Facebook“.

2014-aisiais „Facebook“ paskelbus savo tų metų antrojo ketvirčio pelną „The Atlantic“ paskaičiavo, kiek bendrovė neteko pinigų per tą laiką, kai nedirbo tinklapis.

Paaiškėjo, kad per 19 minučių „Facebook“ neteko 427 tūkst. dolerių.

Baudžiamoji byla už „trolinimą“

Dar visai neseniai kibernetinis priekabiavimas nebuvo vertinamas per baudžiamąjį kodeksą. 2014-aisiais viskas pasikeitė. Michel Chapman tapo pirmuoju asmeniu Didžiojoje Britanijoje, kuri pakliuvo į kalėjimą 20 mėnesių dėl „trolinimo“ internete.

Ji susikūrė kelias netikras „Facebook“ paskyras savo giminaičių vardu, pati sau iš šių paskyrų rašė nepadorias seksualinio pobūdžio žinutes, o vėliau kreipėsi į policiją, teigdama, kad ją užpuolė „troliai“.

Policininkai tuomet suėmė jos pamotę ir atsiuntė perspėjimą jos tėvui. Moters apgaulė paaiškėjo, kai policija praėjus beveik metams nuo šios istorijos pradžios, pagaliau prisiruošė patikrinti IP adresus, iš kurių buvo siunčiamos žinutės. IP adresų daug nebuvo, jis buvo vienas – iš Michel namų.

Aut. teisės: TV3
TV3

(8)
(3)
(5)

Komentarai (1)