Lenkų karybos ekspertai pateikė 2028-ųjų galimo Rusijos puolimo modelį: „per artimiausią dešimtmetį tokios nepriklausomos valstybės, kaip Baltarusija nebeliks“  (14)

Lenkija kuria ketvirtąją pėstininkų diviziją. Lenkų analitikų skaičiavimais, pirmiausiai čia yra kalbama apie gynybą iš Bresto, Baltarusijos pusės. Ekspertai numato tikimybę, jog per artimiausią dešimtmetį tokios nepriklausomos valstybės, kaip Baltarusija ir visai nebeliks.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Varšuva neseniai paskelbė įkursianti ketvirtąją motorizuotą operacinių pajėgų diviziją. Plano tikslas – apsaugoti nuo plataus masto smūgio iš Baltarusijos.

„Lenkijos kariuomenei yra būtina užsitikrinti išsilaikyti kol ateis pagrindinės sąjungininkų pajėgos. Tai yra, mes suprantame, kad Lenkija nėra pasirengusi savarankiškai apsisaugoti nuo tokio puolimo, tačiau turi išsilaikyti tam tikrą laikotarpį“, – „Belsat“ pasakoja portalo „Defence24.pl“ analitikas Andrzejus Hladijus.

Lenkija – pati didžiausia NATO valstybė rytinėje aljanso pusėje, kuri jau dabar į savo gynybą investuoja 2 proc. šalies BVP. Naujos divizijos įkūrimas gali kainuoti iki trylikos milijardų dolerių. Maža to, metinis Lenkijos biudžetas gynybai šiais metais sudaro apie 12 mlrd. eurų. Kaimyninės šalies teritoriją saugo beveik 3 tūkst. sąjungininkų pajėgų. Tačiau, prisimindama istoriją, Varšuva nesirengia remtis vien jomis.

„Aš suvokiu, kad nepaisant visų pasirašytų susitarimų, niekas mūsų negins. Mes jau patyrėme tai savo istorijoje – tokį scenarijų. Mes turime patys stiprinti savo gynybos galimybes!“, – praėjusią savaitę pareiškė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas.

Diviziją formuos iš dabartinės brigados

Istorija atsispindi ir būsimosios divizijos štabo Seldcoje atidarymo datoje. Rugsėjo 17-oji – sovietų įsiveržimo į Lenkiją 1939-aisiais metinės. Tuomet lenkai jau dvi savaites bandė atremti vokiečių puolimą.

„Lenkija turėtų būti pasirengusi blogiausiam scenarijui – tai yra klasikiniam kariniam konfliktui, kuriame būtų panaudotas milžiniškas tankų ir artilerijos kiekis, tačiau taip pat ši ketvirtoji divizija turi būti pasirengusi atsakyti į visas žemesnio lygio grėsmes – smogikus, nedidelį hibridinį konfliktą“, – pažymi A. Hladijus.

Rusai – piktinasi, lenkai net neturi iliuzijų tikėti Kremliumi

Varšuvoje yra manoma, kad vos ne pagrindinė kryptis, iš kur gali ateiti pagrindinė karinio smūgio kryptis, – Brestas. Šiandien tokio puolimo kelyje stovi tik viena mechanizuota brigada netoli Varšuvos. Iš esmės tai ji ir taps naujosios divizijos fundamentu. Toks požiūris trikdo Rusijos specialistus.

„Reikia suvokti, kad Rusija – visavertė šalis, viskas, ko reikia, pas mus yra. Kam mums Lenkija? Ko mes ten nematėme? Anglies? Mes neturime tokių tikslų, mes neturime ekspansinės politikos. Mūsų karinė doktrina – gynybinė!“, – leidinį „Belsat“ užtikrino analitikas iš Maskvos Viktoras Litovkinas.

Varšuva tokio pobūdžio čiulbesiais jau seniai netiki, o remiasi Gruzijos ir kaimyninės Ukrainos pavyzdžiais, o Kremliumi nepasitiki.

Specialistų iš „Defence24“ atliktų karinių simuliacijų metu buvo nustatyta, kad naujoji divizija šalia Varšuvos duotų galimybę išsilaikyti iki aljanso pagalbos atėjimo. Tačiau net ir tokiu būdu žymi scenarijų dalis baigėsi pralaimėjimu. Simuliacijos buvo atliekamos 2028-aisiais, ir iš jų galima suprasti, kad Minskas nėra vertinamas kaip savarankiškas žaidėjas.

„Mūsų scenarijus numato puolimą iš Rusijos Federacijos pusės, tačiau Lenkijoje yra daug nerimo dėl to ar Baltarusijai pavyks išlaikyti suverenitetą tolimesnėje perspektyvoje. Jau dabar Rusija ir Baltarusija bendradarbiauja itin artimai. O krizės atveju Baltarusija gali paprasčiausiai negalėti atsakyti Rusijai“, – dėsto A. Hladijus.

Minskas teisinasi dėl Rusijos įtakos

Tiesa, oficialiai Minskas sykį jau davė Maskvai atsaką dėl naujos Rusijos karinės oro bazės atsiradimo šalyje. Rusų specialistai gūžčioja pečiais, nes bazė nesutrukdytų, tačiau kol kas tai priklauso ne nuo Kremliaus.

„Aleksandras Grigorjevičius Lukašenka… sakykim švelniau, priklauso nuo jo nuotaikos. Kadaise Aleksandras Grigorjevičius norėjo sustiprinti santykius su Rusija, dabar norėjo sustiprinti santykius su Europos Sąjunga. Jo nuotaika keičiasi: nuo rusų dujų kainų, nuo rusų naftos kainų“, – aiškino rusų politologas V. Litovkinas.

Siekdama nepriklausyti nuo nuotaikų kaitos, tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose, Varšuva remiasi visų pirma savo pačių pajėgomis. Lenkija kuria naujos rūšies kariuomenę – Teritorinę gynybą, o ministras M. Blaszczakas jau spėjo pareikšti, kad ir keturios divizijos – tai vis dar per mažai.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: TV3
TV3
(73)
(13)
(60)

Komentarai (14)