Tai, ko gero, geriausias bepilotis pasaulyje - išskirtinės galimybės ir kaip jis buvo naudojamas kare tarp Armėnijos bei Azerbaidžano  (3)

Karyba – tai nėra vieno kario ar vieno ginklo istorija, teigia Lietuvos kariuomenės atsargos majoras ir ginkluotės entuziastas Darius Antanaitis. Pasak jo, karyba – tai menas suderinti įvairias priemones, tinkamas konkrečiai situacijai. „Tai kaip tinkamai paruoštas patiekalas su visais ingredientais. Sriubos vien iš bulvės neišvirsi. Kaip ir per daug ir nesuderintų prieskonių gali sugadinti patiekalą“, – pateikia palyginimą karys.

Anot jo, tam, kad karys pradėtų veikti mūšio lauke, atliekama daug veiksmų ir procedūrų. „Mūšis prasideda ne „D“ diena, bet gerokai anksčiau iki jos. Tam tikslui reikia turėti parengtus karius, reikia turėti tinkamą infrastruktūrą jų rengimui, reikalinga apranga, reikalingi paruošti seržantai ir karininkai. Sandėliai turi būti pilnai užpildyti ginkluote, amunicija, kuru, technika, atsarginėmis dalimis ir t.t.. Logistika esminis mūšio sėkmės faktorius“, – vardina karininkas.

Tačiau ir be logistikos yra svarbių mūšio sudedamųjų. „Kad karys pradėtų kovoti, jis turi žinoti, prieš ką ir kur turi kovoti. Taip pat karys turi būti apsaugotas nuo to, kad priešas žinotų kur yra tas karys ir koks jis yra. Todėl žvalgyba bei kontržvalgyba yra dar vienas ypatingai svarbus faktorius besirengiant mūšiui, jam vykstant ir po mūšio“, – aiškina atsargos majoras.

Jo teigimu, žvalgyba gali būti įvairi: strateginė ar taktinė, elektroninė ar atvirų šaltinių. „Konkrečiai mūšio lauke žvalgybos darbus atlieka kariai žvalgai. Jie turi prasibrauti į priešo užimtą teritoriją ir stebėti priešą tiesiogiai, vertinti jo veiksmus, pranešti apie tai savo vadovybei, kad vadovybė galėtų tinkamai mobilizuoti pajėgas ir smogti ten kur priešui jautriausiai“, – pasakoja D. Antanaitis.

 

„Tačiau žvalgo darbas yra labai pavojingas. Be to autonomiškai karys ilgą laiką gali ir neišbūti. Jo veiksmus apriboja ne tik jo gebėjimas fiziškai išlikti, bet ir techninės priemonės, kuriomis jis naudojasi. Taigi, kam rizikuoti savo kariais, jeigu galima to nedaryti?“, – retoriškai klausia ginkluotės entuziastas.

Jis pasakoja, kad Azerbaidžano parade buvo demonstruojama žvalgybinė technika, kuri buvo naudojama per karą su Armėnija:  „Tai buvo Izraelio gamybos žvalgybiniai bepiločiai „Hermes 900“. Būtent jie žvalgė armėnų pozicijas, nustatinėjo taikinius. Jų tiekiamos informacijos pagrindu buvo planuojama ir vykdoma artilerijos ugnis, padalinių judėjimas ir operacijų planavimas bei vykdymas“.

Pasak D.Antanaičio, „Hermes 900“ yra ko gero geriausias bepilotis pasaulyje, vertinant pagal jo efektyvumą, kuris apima eksploatavimo kaštus, kovines galimybes, žvalgybos prietaisų efektyvumą ir kitas sudedamąsias. „Dėl savo išskirtinumo, tai yra ko gero, ir labiausiai paplitęs bepilotis pasaulyje, kurį naudoja ne tik daugiau nei 10 šalių, bet ir Jungtinės tautos“, – pastebi karys.

 

„Hermes 900“ gali būti valdomas palydoviniu ryšiu – o tai reiškia, kad jis gali skraidyti šimtus ar net tūkstančius kilometrų atstumu nuo operatoriaus, daugiau nei 9 km aukštyje ir iki 36 valandų be kuro papildymo. „Be aukštos kokybės žvalgybinės įrangos, „Hermes 900“ gali vykdyti ir elektroninį mūšį: trikdyti priešo valdymo ir vadovavimo ryšį, paveikti radarų duomenis ir panašiai“, – pasakoja D.Antanaitis.

Jo teigimu, ši bepilotė sistema realiu laiku perduoda informaciją į vadavietę apie priešo veiksmus toli už fronto linijos. „Tai iš tiesų, unikali mašina, kuri padidina mūšio sėkmę dar net neprasidėjus mūšiui – o jam vykstant, gali rimtai pagelbėti kariams ant žemės, trikdydama priešo veiksmus pasinaudojant elektroninės kovos priemonėmis – ir visa tai vykdant, kai operatoriai yra gerai apsaugoti nuo priešo ugnies, – apibendrina ginkluotės entuziastas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt

(9)
(1)
(8)

Komentarai (3)