JAV universitete žemdirbyste užsiima studentų programuojami robotai (Video)  (4)

Ankstyvą 2008 metų rudenį prie dirbtine žole padengtos platformos pradėjo būriuotis studentai. Dirbtinės velėna buvo papuošta keraminiuose vazonuose susodintais pomidorais. Nors šis nedidelis augalų daržas su kaitinimo lempomis atrodė nederantis prie aplinkos, jis turėjo vieną paslaptį: vietoj žmonių daržininkyste čia užsiimdavo robotai.

Žmonės čia tik programuodavo savo mechaninius pagalbininkus - robotai buvo vieninteliai augalus prižiūrintys darbininkai. Projekto idėja kilo mokslininkui Nikolaus Correll'ui, dirbančiam Kompiuterių Mokslo ir Dirbtinio Intelekto laboratorijoje. Jis numatė galimybę panaudoti grupėmis valdomus robotus pritaikyti žemės ūkyje. Perspektyvoje mokslininkai tikisi sukurti visiškai autonominį šiltnamį, kuriame robotai, augalai ir jų auginimo indai tarpusavyje būtų susieti iš jutiklių gaunamos informacijos srautais. Kiekvienas robotas turi vieną ranką ir laistymo siurblį, tuo tarpu vazonuose sumontuotas dirvos parametrų matavimo įrenginys ir duomenų tinklo sąsaja. Tai suteikia galimybę įtaisams komunikuoti tarpusavyje: augalai gali "paprašyti" vandens arba trąšų ir "sekti" savo būseną, įskaitant auginamą vaisių; robotai sugeba vykdyti jiems pateikiamas užduotis, suranda ir nuskina reikiamą pomidorą ir netgi apdulkina augalų žiedus.

Tokia sistema mokslininkų terminologijoje vadinama 'tiksliuoju žemės ūkiu' (angl. precision agriculture) ir ji turi dvigubą pranašumą lyginant su dabartiniu augalų auginimo ir derliaus nuėmimo būdu. Pirmiausia dėl kiekvieno augalo galimybės stebėti ir perduoti informaciją apie savo fizinę būseną vanduo, maitinančiosios medžiagos ir priežiūra teikiama kai tik atsiranda toks poreikis. Tokio tipo tikslinis specializavimas turėtų gerokai sumažinti augimo metu sunaudojamų medžiagų kiekį, atitinkamai sumažėtų dabartinio žemės ūkio indėlis į šiltnamio efektą sukeliančių dujų balansą. Be to, robotizuotas derliaus nuėmimas leistų atsisakyti sunkaus tokio tipo darbo nuimant kai kurių rūšių augalų derlių.

Universiteto mokslininkai jau ne pirmą kartą robotus pritaiko biologinio pobūdžio srityse - jiems jau yra tekę kurti mobilius povandeninių robotų tinklus ir karvių ganyklas su virtualiomis tvoromis. Beje, būtent studentai čia atlieka didžiają dalį mokslinio ir inžinerinio darbo. Dėstytojai juos suskirsto į specializuotas komandas, kurioms išdalinamos skirtingos užduotys, kurias, žinoma, tenka atlikti per ribotą laiką. Užduočių specifiškumas juos skatina rasti inovatyvius būdus savo idėjoms realizuoti ir savo veiksmams su kitomis projekto komandomis derinti. 

Nauja dėstomo dalyko kurso struktūra dėstytojams Daniela Rus ir Nikolaus Correll leido studentams ypač išsamiai perteikti tam tikras reikalingas žinias apie objektų atpažinimą ir navigaciją. Jie taip pat pastebėjo, kad suskrstymas į grupeles studentus paskatino ne tik gerai susitelkti ties konkrečia užduotimi, bet ir ištobulino jų keitimosi informacija įgūdžius. Ir koks gi rezultatas? Specializacijos ir komunikacijos derinys studentus paskatino projektą analizuoti kaip vieną visumą, o to kitais būdais vargu ar būtų pavykę pasiekti.




Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)