Išradėjas kuria naujos koncepcijos mikrofoną  (8)

Patobulinti galima turbūt kiekvieną šiandieninį prietaisą. Su tuo tikrai sutiktų išradėjas David Schwartz, nusprendęs, jog gali pasiūlyti žymiai geresnį technologinį sprendimą mikrofonams. Tiesa, kol kas jo idėja tėra pradinio prototipo stadijoje ir nors pirmieji rezultatai jau yra, tačiau kol kas profesionalių mikrofonų galimybių ne tik kad nelenkia, bet dar ir nepaveja. Bet kas žino, gal tai tik pirmieji žingsniai į ateities garso technologijas?

Prieš pradedant pasakojimą apie David Schwartz sugalvotą idėją, trumpai reiktų prisiminti įprastinių mikrofonų veikimo principą. Pagal veikimo principą šiuolaikiniai mikrofonai skirstomi į elektrodinaminius (ritinius ir juostinius), elektrostatinius (kondensatorinius), pjezoelektrinius (kristalinius), elektromagnetinius ir anglinius. Nesigilinant į kiekvienos rūšies skirtumus, visi jie turi bendrą panašią savybę – judamą diafragmą, kuri sujungta arba su rite, arba su vienu iš kondensatoriaus elektrodu. Kai kada vietoj diafragmos naudojama metalinė juostelė, tačiau kad ir kaip būtų realizuota mikrofono konstrukcija, vienas jų bruožas yra beveik identiškas – oru sklindančios garso bangos mechaniškai judina mikrofono membraną arba plokštelę ir tik po to šis judesys kažkuriuo iš metodu verčiamas elektriniu signalu.

Mikrofono veikimo principą išmanančiam žmogui natūraliai gali kilti klausimas, o kaip su jautrumu ir triukšmais – juk garso bangos sunaudoja dalį energijos nugalėdamos membranos arba metalinės plokštelės pasipriešinimą, be to sukuriami mechaniniai triukšmai. Žinoma, visa tai labai aktualu tik silpnų mažų srityje, tačiau būtent čia David Schwartz, jau eilę metų dirbantis garso inžinerijos srityje (tačiau niekada nekonstravęs mikrofonų), pastebėjo dabartinių mikrofonų „silpnybę“.

Taip jau nutiko, jog D. Schwartz 2004 metais sėdėdamas italų restorane pastebėjo, kad kiekvieną kartą, kai jo žmona kalba, nedidelis dūmų sluoksnis nubanguoja nuo degančios žvakės. Šis visiems žinomas ir labai paprastas reiškinys išradėją labai sudomino ir dar po kiek laiko jam kilo idėja, kaip būtų galima patobulinti dabartinius mikrofonus taip, kad nebereiktų naudoti mechaninės membranos ir tuo pačiu padidėtų mikrofonų jautrumo lygis.

Idėja po truputi virto į prototipą, kurį išradėjas pavadino „smokrophone“. Jame jau nėra įprastinės membranos, todėl autoriaus nuomone, ištobulinus šią technologiją, nepalyginamai jautresnius mikrofonus bus galima naudoti didelio tikslumo akustinėse sistemose arba tiesiog šnipinėjimo poreikiams tenkinti.

Kaip gi šis „stebuklas“ veikia? Idėjos autorius paėmėm skaidrų tuščiavidurį plastikinį vamzdelį, kurio apačią sujungė su dūmų šaltiniu, o viršuje įtaisė ventiliatorių – pastarasis tolygiu srautu nuolat dūmus traukia į viršų. Dūmų srautas kerta lazerio spindulį, nukreiptą į jutiklį. Kuomet žmogus kalba pro specialiai paliktą ertmę, garso bangos sutrikdo tolygų dūmų srautą ir tai iš karto įtakoja praeinančio lazerio spindulio intensyvumą. Tokiu būdu optinis jutiklis fiksuoja lazerio spindulio pokyčius, proporcingus garso bangoms arba tiesiog – žmogaus kalbai. Na, o kad dūmai neišsisklaidytų pro kalbėjimui paliktą ertmę, išradėjas ją laikinai pridengė tualetinio popieriaus skiautele.

Štai ir visa sistema. Žinoma, prototipas dar labai primityvus ir galutinis signalas tiesiog „skęsta“ triukšmuose, be to į kambarį plūsta ventiliatoriaus traukiami dūmai. Pastarąją problemą D. Schwartz ketina išspręsti sukurdamas uždarą dūmų cirkuliavimo sistemą. Jo manymu, tai galėtų padėti sumažinti ir generuojamus triukšmus.

Nors idėjos autorius nusiteikęs labai optimistiškai ir ketina spalio mėnesį šį prototipą pademonstruoti garso inžinierių konferencijoje Niujorke, jau dabar netrūksta išradimo skeptikų. Štai David Josephson, įmonėje „Josephson Engineering“ gaminantis mikrofonus jau 20 metų, mano jog autoriui niekaip nepavyks išspręsti triukšmų problemos, kuri dar paaštrės įvertinus temperatūros svyravimo įnešamą įtaką. Be to, jo nuomone, dabartinių mikrofonų technologiniai sprendimai yra tiek išvystyti, jog jų charakteristikos ir taip yra beveik idealios, tad membranos jau neįneša jokio kritinio poveikio.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (8)