Samsung ir IBM įveikė mikroprocesorių gamybos 1 nm fizinį barjerą

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

conjurer 2021-12-14 12:38
Visų pirma, negali apeiti moore dėsnio, tik prisivyti. Jis sako, kad tranzistorių kiekis dvigubėja per ploto vienetą kas 18 mėnesių. Ir kiti šaltiniai nemini, kad tranzistoriai bus vienas virš kito, turbūt čia gavosi sugedęs telefonas. Taigi tik tranzistorius bus sukuriamas kitaip pakreiptas ir 3D išdėstymas pakolkas bus tik SSD. Visų antra, čipo efektyvumas nesumažins ekrano elektros naudojimo, todėl tarnavimo laikas nepailgės nuo dienos iki savaitės.
HardAxe 2021-12-14 13:16
net jei čipas nieko nevalgys, ekranas suvalgys bateriją, galim buti ramūs. Nejudinamas telefonas stovi kelias dienas, naudojamas išsikrauna iki vakaro.
Benediktas 2021-12-14 15:39
Šaunu, geras progresas. CPU, net tik mobiliuse naudojami. Desktopai, serveriai - su tom pačiom elektros sąnaudom, galės 4 daugiau nuveikt. 15 coliu laptopo LED ekranas naudoja 15W, nėra kosmosas ir nera, kad nesvarbu kiek naudoja procas.
conjurer 2021-12-14 15:45
Tikrai ne, bet baterijos laikymas geriausiu atveju patrigubės, todėl nemanau kad iki savaitės pailgės.
Benediktas 2021-12-14 15:46
300% tai šiaip labai geras pagerėjimas
Xdmin 2021-12-14 15:50
Ismaniems laikrodziams ir galbut belaidems ausinems galetu gerokai prailginti tarnavimo laika.
conjurer 2021-12-14 16:03
Būtų įdomu pamatyti gps sugebantį laikrodį, kuris turi saulės bateriją, ir kraunasi tik nuo jos. Na kaip casio G-shock kaikurie. Net nebūtų svarbu koks ekranas, gali ir e-ink būti. Dėl bevielių ausinių, manau mažiausiai padės, ten ir taip būna mažos energijos dedikuoti čipai.
HardAxe 2021-12-14 16:20
manau tokio efektyvumo didžiausias pliusas bus galimybė taikyti pasyvų aušinimą kai kuriuose įrenginiuose,arba į kitus sukišti didesnius pajėgumus išlaikant tą patį aušinimą/maitinimą (gaming laptopus). Šiai dienai yra įperkamų ir galingų procesorių, bet 65-95W TDP riboja jų panaudojimą. yra tokių (beveik) laikrodžių. Gal ir tiktų šiltų kraštų buriuotojams ar lauko pardavėjams, bet pas mus tai saulės nėra, tai patalpoj sėdim, tai rankovės ilgos
conjurer 2021-12-14 17:23
Vat vis tiek gps reikalauja daug pajėgumo. Pats turiu g-shock, kuris jau virš 7 metų laiko, be baterijos keitimo. Nuo saulės pasikrauna pilnai. Aišku tik bazinės laiko skaičiavimo programos - laikrodis, kalendorius, timeris, chronometras, pasaulio laikas (kuris neveikia korektiškai), mėnulio fazė ir 5 aliarmai. Įdomu ar tas garmin gali pilnai pasikrauti nuo saulės. Iš aprašymo panašu kad tik prailgina baterijos gyvavimo laiką. Nelabai kur mačiau kad mažos saulės baterijos daug nuveiktų. Pagrinde eina tik kalkuliatoriams.
HardAxe 2021-12-14 18:51
manau GPS reikia ne skaičiavimo pajėgumų, bet radią laikyt pastoviai įjungtą su visokiais LNA ir t.t. Jeigu užtektų pasigauti GPS signalą kartą į valandą tai užtektų saulės. Bet kai nori sekti savo aktyvumą ar naudotis žemėlapiu tai baterijos nebeatlaiko. https://www8.garmin.com/manuals/webhelp ... EAC07.html spėju pasikrautų. Tik klausimas ar garmino baterijos laikys tau 7 metus. Forumuose daug nepatenkintų žmonių būdavo kažkuriem modeliam.
IceBullet 2021-12-14 23:52
Velniop tas baterijas, man idomiau ka galetu isspausti tokie cipai. Zaidimu grafika beveik netobuleja paskutiniu metu.
qrad 2021-12-15 09:32
Chipas ir softas vistiek nemažai energijos suryja. Tą puikiai įrodo Apple su Iphone 13 Pro Max, šių metų baterijos čempionas, deda į pavėsį visus androidinius telefonus su daug didesnėmis baterijomis. Ir Apple MacBookai su jų gamybos chipais veikia labai sparčiai ir efektyviai.
HardAxe 2021-12-15 10:24
Padėjau savo "seną" telefoną ant stalo, ir naudoju tik prie banko jungtis, (reikia į jų ofisą užsukti, kad perkelčiau vieną appsą). Atlaikydavo apylengvio naudojimo kokias 18 valandų. Dabar be SIM kortelės ir nejudinamu ekranu guli po ~savaitę ant stalo. Visi kiti appsai sukasi ant wifi.
IceBullet 2021-12-15 11:42
Na, man atorodo cia jau ne paskutiniu metu, 2070S pirkau pries 2 ar tai 3 metus. Ir kazkaip didelio ispudzio tas RTX nepaliko. Nera tai kazkoks didelis suolis grafikoje bent jau toks koks jis yra dabar. 4K raiskoj neisveza tu efektu normaliai net pacios galingiausios plokstes. Tai ir svarstau, gal <1nm cipai gerokai pastumes reikalus cia. Pvz. kokius +200% spartos naujoj GPU kartoj. O tai dabar +30% - 2000 eur. Verta tik jeigu ETH kasi.
qrad 2021-12-15 12:22
Šiaip naujos kartos Unreal Engine grafikos atrodo tikrai neblogai. https://www.youtube.com/watch?v=WU0gvPcc3jQ https://www.youtube.com/watch?v=gry36cT3TdI
qrad 2021-12-15 12:36
Kadangi neina įmesti dviejų YouTube link'u į vieną postą, tai pažeisiu taisykles. https://www.youtube.com/watch?v=gry36cT3TdI
conjurer 2021-12-15 13:45
Tranzistorių kiekis tiesiog atpigs, su tokia technologija. Nereikia tikėtis kad gpu kokybė nuo to labai pakils. Na tarkim, dabar gali nusipirkti dvi RTX 3090 ir sujungti į SLI. Po 4 metų tą patį galės padaryti viena RTX 6060. Taigi čia viskas priklauso nuo finansų - gali turėti dabar tai, ką kiti masiškai turės po kelių metų. Bet šita technologija yra tik moro dėsnio prisivijimas. Tai reiškia kad išlieka ta pati stabili linijinė progresija. Ir aišku dabar visai kita problema yra atsiradus grafikoje - openCL poreikis kriptokasime. Tokia nesveika paklausa kelia kainas, lėtina progresą, ir jau sujaukė nvidia požiūrį į gpu, taip kad jų nauji produktai atrodo labiau kaip tyčiojimasis iš klientų.
Dziao 2021-12-15 16:09
To conjurer, noreciau pamatyt kaiptu 3090 sujungi su SLI. Siaip tai jau numarinta technologija,su labai daug bugu ir problemu, o spartos duodavo na gal +30%
nzn 2021-12-15 16:36
Įdomu kaip bus su aušinimu, kai keliais sluoksniais dėlios..
conjurer 2021-12-15 16:58
Yra vystomos technologijos ir tam, tik straipsnis skambėtų ne taip įtraukiančiai. Yra įdėja yra aušinimą integruoti į patį cpu, kuo arčiau transiztorių. Arba naudoti termoelektrinius aušintuvus, kurie imdami 200W gali ataušinti dabartinius procesorius iki beveik nulio. Bet, kaip minėjau ankščiau, tik šitame straipsnyje randu kad būtų kalbama apie daugiau nei vieną sluoksnį. Įdėja čia kaip suprantu tranzistorius pastatyti "šonu", kad jų daugiau tilptų, ir galima būtų parašyti mažiau nanometrų. Tranzistoriaus matmenys nesikeistų, bet jų tilptų daugiau per tą patį plotą. Aušinimo turbūt irgi reikėtų daugiau. Problema ta, kad kuo labiau mažini puslaidininkį, tuo lengviau peršoka elektronai, kai neturėtų, ir tuo labiau jo savybės artėja link laidininko. Dabar kompiuterių tobulėjimas bus per tokius kompromisus.