Lietuva pumpuoja dujas žvėriškais kiekiais: skelbiami įspūdingi skaičiai  ()

Pirmąjį 2023 metų ketvirtį Lietuvoje buvo suvartota 3,2 teravatvalandės (TWh) dujų arba 44 proc. mažiau nei 2022 metų žiemą, kai šalies dujų poreikis siekė 5,7 TWh, rodo dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenys. Kritusiai dujų paklausai didžiausią įtaką darė šilti žiemos orai, aukšta dujų kaina ir dėl to ženkliai sumažėjęs dujų panaudojimas trąšų gamybai ir sostinės šildymui pasirinkta kita kuro rūšis – mazutas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nepaisant mažesnio vidaus vartojimo, į Lietuvą transportuojamų dujų kiekis ūgtelėjo. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius į Lietuvą buvo patiekta 9,9 teravatvalandės (TWh) dujų, neskaičiuojant tranzito į Karaliaučių. Tai – 18,5 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai į Lietuvą buvo transportuota 8,4 TWh dujų. Didžioji dalis šių importuotų dujų (apie 70 proc.) buvo tranzitu perduotos į kitas ES šalis. 

Lietuvą ir Lenkiją jungiančiu GIPL dujotiekiu 2023 metų sausio – kovo mėnesiais į Europą buvo transportuota 1,5 TWh dujų, o į Lietuvą – 0,4 TWh. Pernai lapkritį išplėtus dujotiekių jungtį su Latvija, Baltijos šalių ir Suomijos poreikiams bei dujų saugojimui Inčukalnio požeminėje dujų saugykloje buvo perduota 5 TWh dujų. Tai – 95 procentų daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais. 

„Latvijos kryptimi šį ketvirtį buvo transportuota dvigubai daugiau dujų nei pernai metais ir pusantro karto daugiau nei suvartota Lietuvoje tuo pačiu metu. Tai rodo, kad Lietuvos dujų infrastruktūra yra kritiškai svarbi ir kitų regiono šalių aprūpinimui dujomis. Tam neabejotinai pasitarnavo mūsų greičiau nei planuota užbaigtas strateginis ELLI projektas, kai trečdaliu padidinome jungties su Latvija pralaidumą. Taip pat dujos iš Lietuvos per Latviją buvo tiekiamos ir Suomijos vartotojams. Tikėtina, jog pradėjus intensyviau veikti Suomijos SGD terminalui, dujų srautai iš Lietuvos Suomijos ir kitų Baltijos šalių poreikiams ateityje kažkiek sumažės, nes suomiai galės apsirūpinti dujomis per nuosavą terminalą“, – sako „Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius.

 

Per Klaipėdos SGD terminalą, pagrindinį dujų tiekimo šaltinį Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, per 2023 metų pirmą ketvirtį buvo patiekta 90,1 proc. (8,9 TWh) visų į sistemą transportuotų dujų. Srautas iš Latvijos sudarė 6,2 proc. (0,6 TWh), iš Lenkijos – 3,7 proc. (0,4 TWh). 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: www.technologijos.lt
(56)
(0)
(56)

Komentarai ()