Investicinės pagalbos vėjo jėgainėms Baltijos jūroje analizė

Komentarai Prisijungti

Viršuje:   Seniausi | Naujausi

rimas.skliutas 2023-04-28 10:11
Jūroje statyti vėjo jėgaines gerai, bet dvigubai brangiau nei ant žemės. Kodėl sausumoje jos nestatomos? Arba stovi metus pastatytos ir nepaleidžiamos kaip pvz tarp Ukmergės ir Anykščių. Taip pat nemažai vėjo jėgainių parkų kurie numatyti užšaldyti, sustabdyti. Pernai turėjo būti 4-5? General Electric vėjo parkai skirtinguose miestuose paleisti
immortallt 2023-04-28 10:19
Pastatyti brangiau MW, bet pamiršti, kad tas pats kiekis MW jūroje pagamins daugiau MWh per tą patį laiką. Taip pat daugiau gamins elektros, kai ant kranto esančios vėjo jėgainės beveik negamins, tad gamins brangiau kainuojančią elektrą. Ir kainų skirtumas dvibugai - jau biški perdėtas, mažėja tas skirtumas, ir skirtumas priklauso nuo jūros dugno tipo, ir gylio. O šiaip vėjo jėgaines jūroje jau stato rinkos kaina. Tad jei stato rinkos kaina, koks tau skirtumas kur stato, svarbu stato. Nepaleidžiamos laiku dažniausiai dėl popierių. Kodėl ten stringa, galima būtų prirašyti daugiau nei šventajame rašte.
Benediktas 2023-04-28 10:39
Taip pat nesubjauroji žemės estetiškai, akustiška - žmonėms ir gyvūnams. Neužimi žemės, kuri gali būti skirta rekreacijai, turizmui. Jūroje juk nieko daugiau negali daryt - apart plaukiot, tai dar gali vėjo elektrines pastatyt.
immortallt 2023-04-28 10:49
Benediktai, atleisk, bet nesubjauroji žemės estetiškai - žemės ūkio laukai jau yra estetinis subjaurojimas. Akustika žmogui - labai jau pritempta, nes nestatoma ten kur žmonės gyvena ar nuolat dirba. O statant jūroje statant akustika sklinda gyvūnams labai toli. Rekreacijai/turizmui tinkamame plote niekas ir nestato krante, nes žemė pernelyg brangi. Iš esmės užstačius vėjo jėgainėmis žemės plotus atitinkančius higienos normas, palankius vėjo energetikai, nesančius saugotinose teritorijose, iš vėjo ant kranto pasigamintume 10x daugiau elektros, nei dabar viso suvartojame energijos. O elektrifikuojant viską, energijos poreikis mažės. Pvz. šilumos poreikio ir transporto poreikius elektrifikavus, reikės ~2/3 mažiau energijos tiems patiems poreikiams. Tad ne, žemės trūkumas Lietuvoje nėra kriterijus. Vokietijoje, Bangladeše, dar gal iš dalies kokioje Japonijoje - ten tai taip.
Omikron 2023-04-28 12:37
Žvelgiant į kaštus 3,5mlrd./GW, ir 50% gamybą, reiškiasi turim realia 7mlrd/GW kainą. Suomijos 3čias Olkiluoto reaktorius net su 18 metų statyba sugebėjo sutilpti į 7mlrd/GW. Elektros savikaina taip pat 42€/MWh, kas yra mažiau nei sausumos vėjo jegainės. Jei reiktu įskaičiuoti baterijas padengti laikotarpiam kai negamina vėjas, skaičiai visai nepatrauklus pataptu. Patraukliausia dalis (neskaitant, kad vėjo energija galima paleidinėti ir generuoti pajamas kur kas anksčiau nei laukti pilno projekto užbaigimo), mažesni žmogiškieji ištekliai reikalingi. Suomiu 1,6GW reaktorius reikalauja 150-200 darbuotoju. 3,2GW po 12MW jėgaine - 270 jėgainių, iki 100 darbuotojų turėtu užtekti atlenktais galais. Nykstančiai populiacijai neblogai sutaupyti tiek darbo jėgos Viskas man patinka su vėjo energija, tačiau nesuprantu kodėl pradedame nuo trupinių, kai neturim pagrindinės gamybos pagal poreikį, o ne kaip dievas duos. P.S. Tikėjausi kur kas aukštesnio naudingumo iš jūrinių jėgainių, sausumos parkas priklausomai nuo jėgainės svyruoja 33-39% gamybos. Thorntonbank NE kažkoks nesusipratimas, sumokėti dvigubą kainą už vėjo jegaines ir gauti mažesnę gražą nei sausumos jėgainės... Naujosios jėgainės turi dar didesnį sparnų plotį per MW, ir nenustebčiau kad viršys 40% sausumoje.
immortallt 2023-04-28 13:24
Šiaip Jūrinės vėjo jėgainės kainuoja labiau 2,7-2,9 mlrd. Eur/ GW. Skaičiuoja šiaip ant MW, bet ne esmė, taigi <6mlrd./GW atsižvelgiant į efektyvumą. Čia su visos infrastruktūros kaina, finansavimo kaštais ir t.t., priešingai nei atominių statyba, kur finansavimo kaštus ir infrastruktūros iki atominės parengimo kaštus prisiima valstybė. Ir taip, gaunasi, kad suomiai pastatė už 7mlrd./GW atominės reaktorių (nepaisant kitų prisiimtų kaštų valstybės), tik pamiršai, kad per 18 metų reiktų investicijas infliuoti. Vėjo jėgainių parką pastato per metus ir imi tų metų kaštus. Jei pinigų kaina vidutinė per 18 metų buvo 5%, o išlaidos vienodai pasiskirsčiusios, tai tada tik atominės statybos kaina buvo tik 11 mlrd./GW. Šiaip be valstybės subsidijų ir garantijų finansavimo kaštai būna apie 7-9%, tada su finansavimo kaštais kaina būtų 13-16 mlrd./GW. Nu bet tarkime, milijardas 2005 metais yra tiek pat vertas, kiek milijardas 2023 metais. Na ir nėra skirtumo, kad milijardą sukiši šįmet, ir elektrą gausi po dviejų dešimtmečių, per tą laiką apsirūpinant elektra iš kitų šaltinių kaštų nepatiri. Na ir dar niuansas, atominės efektyvumą čia skaičiavome 100%, realiai yra arčiau 80%. Atominės elektros savikainą juokingai skaičiuoji. Padalinai kapitalo kainą iš pagaminamos elektros kiekio ir tiek? O kur eksploataciniai kaštai apie 30€/MWh, buvo ir 50€/MWh prieš dešimtmetį kažkur? O kur finansavimo kaštai, nu bent jau minimaliai 5%? O kur atidėjimai uždarymui? Čia kažkam kažkas nemokamai duoda 11 mlrd. eurų, kuriuos gali pradėti grąžinti po 20 metų be palūkanų?
Omikron 2023-04-28 15:18
Dėl atominių jėgainių kaštų, jog neiskaičiuoja reikalingos infrastruktūros nežinojau, ir jei turi kokių šaltinių būtų idomu paskaityti. Šiuo atveju Suomiu reaktoriaus breakdown neradau, ir negaliu komentuoti kas įskaičiuota, kas ne. Gal turi įžvalgu tada į jų deklaruojama 42Eur/MW savikaina per gyvavimo laikotarpi, ar ši kaina taipogi neiskaičiuoja valstybės subsidijų? Nes tavo minėta 30Eur/MW bendra visų triejų rektorių kaina. Tiesa pardavimo kaina vistiek apie 70Eur/MW, ka gauna ir vejo jėgainių parkas. Dėl 80% faktoriaus nepritariu, nesusipažines su sudarymo faktoriais, tačiau manau vidurkis labai įtakojamas neaiškaus statuso reaktorių. JAV, Ispanija, Prancuzija, bei minimas Suomiu AE turi faktoriu 93%. Taip pat 18 metų statyba yra arčiau blogiausio scenariaus (neskaitant visiško nepaleidimo), Kinija, Pietų Koreja ir Japonija sugebėjo pastatyti ir paleisti per greičiau nei 6 metus, Indija 10 metų. Lygiai taip pat, 200+ vėjo jegainių nebus pastatyta per metus, ir realiau 3-4 metus. Suomiu reaktorius panašiau į Anykščių parka kuris vietoj 1 metų jau 2 stovi. O čia tik 9nios jėgainės. Turime termofikacinių jėgainių kurios paliks rezerve kai nei vėjas, nei saulė nešvies (Beje Europoje tai yprastai žiemą, kai paklausa didžiausia), bet jei žvelgtume tikrojo žalumo, tai reiktų baterijų vienokių ar kitokių. Pataisyk jei klystu, bet LT vidutinis suvartojimas per diena 27GWh elektros energijos, vien dienai sukaupti energijos kainuotu virs 2 milijardų. Reiškiasi turime ateityje nuspresti, ar tikrai naudojame saulę, vėją ir kai reikia toliau deginame ką papuola, statome talpas ar turime AE bent baziniam poreikiui. Su KHAE turbūt dar nelabai mum aktualu, atrodo teoriškai jis talpina apie 10GWh. Mano tikslas kad nesumestume visų kiaušinių į vieną krūvą, vien todėl, kad ekonomiškai apsimoka. O šnekant apie vėjo jegaines, tai net jei per 5kis metus pastatytu AE, vėjo jėgainė jau atsipirkusi bus, tad žinoma kad niekas nenorės investuoti į AE.
immortallt 2023-04-28 15:48
Nėra viešos daug info apie kaštų struktūrą, turi iš gabalų ieškotis. Suomių atveju ieškočiau susitarimų, už ką atsakinga buvo Areva. Tikrai ne už prijungimą, balansavimo infrastruktūrą ir t.t. Jų sutartis dažniausiai būna pastatyti pačią atominę. Hinkley Point C yra vienintelis reaktorius pasaulyje, kuris statomas pagal komercinę sutartį, ir kur kainoje atsispindi viskas. Ta kaina buvo kažkada 120€/MWh + infliacija. Po dabartinio infliacijos spurto, ta kaina turbūt jau yra bent 140-160€/MWh. Hinkley Point C jau yra visi kaštai, kuriuos išvardijau. 30€/MWh yra kintami kaštai. Kiek kainuoja eksploatuoti reaktorių. Yra kapitalo kaštai. Kurie gali būti nulis, jei sakai, kad valstybė iš savo lėšų pasistatė. Tada lieka tik remontams kaupti pinigai. Uždarymo kaštų netrauki į kainą, jei nori pasirodyti gražiai, nes ir savo per gyvavimo laikotarpį, kas po jo - pasirūpins kažkas. O Prancūzijos atominės patikimos? Praėjusiais metais 50% nesiekė. Turėk omeny, kad turi stabdyti planiniams remontams. Sustabdžius prieš pradedant darbus turi laukti valandas ar dienas, priklausomai su kuriomis sistemomis darbus atlikti reikia, kol atvės viskas. Baigus darbus - testavimai ar viskas veiks kaip turėtų. Tai kiekvienas stabdymas - trys savaitės mininum. Ir jau 6% laiko nėra. Kinijoje saugumo reikalavimai turbūt panašūs ar žemesni nei Baltarusijoje - numetė reaktorių, nieko tokio, plaktuku patiesino, bus gerai. Kaip ir Indija. Japonijoje kada paskutinį reaktorių statė? Jei kaip šalis statai tarkime per 20 metų 20 reaktorių, kiekvieną reaktorių, jei panašus, pastatysi vis greičiau. Jei statai vieną - statysi labai ilgai. Kiek statome stadioną? Vien politinės intrigos stabdo darbus. 200+ vėjo jėgainių pastatyti ribojantys faktoriai yra biurokratija ir finansavimas. Jei pinigų yra daug ir pvz. pasiūlysi 2x rinkos kainą, kad per 3 mėnesius tau pajungtų 16MW 200 vėjo jėgainių, ir visi leidimai jau duoti, o projektai parengti - per tris mėnesius ir stovės. Šiaip kaip tik žiemą vėjai yra stipresni, ir taip kad nepūstų vėjas ir nešviestų saulė - yra reta, bet žinoma būna. Ir tą spręsime, tik ne su cheminis akumuliatoriais, o pirmiausia su hidroenergija, elektros jungčių pralaidumo didinimu, dinaminiu vartojimu, ir ant galo bus sintetinės dujos, žalias vandenilis ir pan. Ir viso to vis tiek reikėtų su atominėmis, ir net daugiau. Dabar visi tiki, kad elektros kainų šuolį sukėlė tik gamtinių dujų tiekimo iš maskolių apribojimai, bet realiai Prancūzijoje po masinio reaktorių patikrinimo paaiškėjo, kad pusė kritinės būklės. Išjungus jų gamybą, prancūzai neturėjo kaip elektros pasigaminti, nes jie neinvestavo pakankamai į savo infrastruktūrą, kad tik pigią elektrą išlaikyti. Tai teko vokiečiams jungti visas savo veikiančias dar anglines elektrines (kurias jungė, kad dujų vartojimą mažinti), ir realiai beveik nemažinti gamybos dujinėse jėgainėse, kad patenkinti paklausą. Ir vis tiek elektros kainos buvo astronominės. Tas kainas prancūzai pakėlė ir JK, kuri nebuvo priklausoma nuo dujų tiekimo iš maskolių, ir Norvegijos Oslo zonoje. Reziumuojant, tai rezervavimas ir balansavimas yra kartais brangesnis nei vėjo ir saulės hibrido. Dienos poreikis arčiau 32 GWh, bet tavo mąstymas ydingas. Tokio dalyko, kaip visą parą visiškas vėjo nebuvimas 220 metrų aukštyje ir saulės nebuvimas - nėra. Antra, yra Kruonis, kuris 12h gali tiekti 900 MW, arba beveik 11 GWh. Trečia, yra elektros jungtys su Švedija, kuri hidroenergijos dabar galėtų tiekti 700 MW arba 17 GWh per parą, tai jau 28 GWh. Tada turime ir Kauno hidroelektrinę, kuri galėtų pagaminti iki 2,4 GWh ir jau turime 30 GWh elektros su dabartine infrastruktūra. Esant kritinei situacijai, kai tiesiog viskas sustoja (fantanstika), tai rasime kaip nurėžti 5% elektros vartojimo. O dar va atsiras tuoj daug elektromobilių, kurie galės teikti balansavimo paslaugas. Greičiausiai ir tiesime dar vieną elektros jungtį į Skandinaviją. Tada dar turėtų atsirasti žaliojo vandenilio vamzdis nuo Švedijos per Baltijos šalis į Vokietiją. AE niekas pasaulyje komerciškai niekada nestatė. Yra gamyklų, kurioms elektros reikia daugiau nei vienas reaktorius gali pagaminti. Ta pati Achema Lietuvoje, jei gamintis žalią vandenilį, jiems vieno reaktoriaus neužtektų, reikėtų dviejų. Bet nė viena azoto gamykla pasaulyje neplanuoja žalią vandenilį gaminti pasistatę atominę - neapsimoka.
rimas.skliutas 2023-04-28 16:23
Vėjo jėgainėms statyti sausumoje matau daugiau pliusų. Mažesnės investicijos, galima vystyti etapais. Vėjo parkai būtu skirtingose vietovėse, tai vėjas kažkur vistiek pūs ir tinklai tolygiau apkrauti būtu, transformatorinės ir jų priežiūra daug paprastesnė, darbo vietos vietiniams gyventojams. Sausumoje statant nutiesti keliai liktu aplinkiniams kaimams ir ūkininkams, aptarnavimui galima ir su paspirtuku privažiuoti , nereikia specialių laivų ir infrastruktūros. Neigiamo poveikio daugumai gyvūnų nematau, netgi jei aplink yra kokie nors krūmynai tai kiškių, stirnų, elnių, lapių, šernų net daugiau pamatytumėt nei zoologijos sode. Paukščiams manau taip pat mitas
vanduo4 2023-04-29 14:15
geniali logika.
Dannas3 2023-04-29 16:52
Immortal manau, kad del hidroelektriniu svedijos atveju darai klaida. Jos yra siaureje, o jungtys yra su pietine dalimi. Paziurek i zemelapi ir pamatysi kokio ilgumo turetu buti jungtis iki siaurines dalies.
HardAxe 2023-04-29 20:54
kodėl nėra galimybės paprastiem vartotojam sumestiniu būdu nupirkti dalį vėjo parko, kaip kad daroma su saulės parkais?
immortallt 2023-04-29 21:23
Dannas3, o SE4 dirba izoliuotai nuo SE1-SE3? Ir ten galvoji niekas nevystys elektros jungčių? Ir ar manai, kad esamų hidroelektrinių nemodernizuos, kad padidintų momentinę galią, t.y. gamintų daugiau elektros, kai yra trūkumas, bet gamintų apskritai trumpesnį laiką? HardAxe, gaminantys vartotojai prasmės turi, kai jungiamasi prie skirstomojo tinklo. Vėjo jėgainės jungiamos prie perdavimo tinklo dažniausiai, tai ir gaunasi, kad nėra tikslo skatinti. Matyt ir nebus niekada. O kam jūs tuos pliusus matuojat, jei kažkas savo pinigus pasiryžęs investuoti? Aš pavyzdžiui nematau prasmės irgi, kodėl leidžia 4 litrų automobilius? Arba pick-up'us. TIk neaiškinkite, kad kroviniams vežioti. Dažniausiai jų nėra matę, ir niekada jų nematys. Arba kam reikia Maybach'ų, Porsche? Ir kaip jau sakiau, jūrinės vėjo jėgainės gamins daugiau elektros tada, kai ant kranto jėgainės gamins mažai, ar negamins nieko, todėl jas ir stato rinkos sąlygomis, nes chebra pasiskaičiuoja, kad jiems apsimoka, kad ir brangesnės investicijos, tai vis tiek lieka pelningai. Ištisos komandos kuria modelius skaičiavimams, kur apima nuo orų prognozių pokyčių, iki vartojimo pokyčių, kad įvertinti, tikėtinas pajamas. O čia aiškinat apie apsimoka/neapsimoka, pagal vieną skaičių - kad investicijų daugiau reikia.
HardAxe 2023-04-30 02:08
SE3-SE2 dalyje labai liūdna su jungtimis, todėl SE1-2 elektra pigi ir jos ten daug, o SE3-4, kur dauguma vartotojų - šūdas. Su tinklų vistymų irgi nieko optimistiško nenusimato. Kolkas būtent jungčių galia yra labia stabdantis faktorius tiek Švedam, tiek Norvegam. Dėl jėgainių, tai aš lyginu su nutolusiom didelėm saulės fermom. Kuo jos skiriasi nuo vėjo malūno?
gytis13 2023-04-30 09:13
Ignitis siūlo įsigyti nutolusios vėjo jėgainės dalį, tik sąlygos bent jau man atrodo nepatrauklios, didelė pastovi dedamoji taigi niekalas mano nuomone. Taigi galima investuoti ir į nutolusias vėjo jėgaines. O tokių pasiūlymų nėra per daug mano nuomone todėl, kad vėjo parkai turi būti kur kas didesnio galingumo negu saulės kad pigi elektra gautųsi ir tokį projektą realizuoti kaip kažkokį suneštinį produktą daug sudėtingiau. O su saule kaina proporcinga galingumui ir galima pažaisti su nedideliais projektėliais, praplėsti esamus ir t.t.. Be to saulė daug mažiau elektros pagamina iš kilovato tad ieškoma įvairesnių variantų. O vėjas jei geriau atsiperka tai kam reikia kažko ieškoti?