Kodėl iš Lietuvos traukiasi Rusijos naftos koncernas „Lukoil“  (4)

Ilgai klaidžioję gandai tampa realybe – Rusijos koncernas „Lukoil“ traukiasi iš Lietuvos ir Latvijos. Tai daroma dėl antirusiškų nuotaikų Baltijos šalyse ir per mažos ekonominės naudos.

„Jei tęsis ši isterija, tai niekas šioje rinkoje nesilaikys. Čia nėra toks kąsnis, kurį reiktų laikyti. Be tų kelių milijonų dolerių „Lukoil“ tikrai išgyvens“, – neseniai „lrytas.lt“ sakė I.Paleičikas.

Tai, kad Rusijos naftos koncernas „Lukoil“ nusprendė parduoti likusius aktyvus Lietuvoje ir Latvijoje, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.

„Mūsų aktyvai Lietuvoje ir Latvijoje, kur vyrauja antirusiškos nuotaikos, šiuo metu parduodami. Taigi, direktorių valdyba nusprendė pasitraukti iš šių šalių“, – „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas sakė interviu televizijai „Rusija 24“.

Anksčiau kompanija pardavė aktyvus Estijoje.

Praėjusiais metais Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad „Lukoil„ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija Europoje.

„Lukoil“ koncernas iš tiesų yra valdomas V.Alekperovo, artimo Rusijos prezidento Vladimiro Putino bičiulio. Tačiau „Lukoil“ degalines Lietuvoje, Latvijoje ir Lenkijoje valdo I.Paleičiko kontroliuojama įmonė “Lukoil Baltija“.

Bendrovės „Lukoil Baltija„ vadovas šių metų rugsėjį „Lietuvos rytui“ teisinosi, kad iš įmonės uždarbio rusai nenusipirktų net tanko.

Tačiau jis pripažino, kad degalinių tinklas „Lukoil“ – padidinto dėmesio centre.

Tinklo vadovas I.Paleičikas pripažįsta, kad kai kurie verslininkai jau atsisako piltis degalus dėl to, kad „Lukoil“ siejamas su Rusija. Tačiau vienas turtingiausių Lietuvos žmonių kratosi teroristus remiančio verslininko etiketės

Beje, vairuotojai jau pastebėjo, kad „Lukoil“ vardą degalinėse šiais metais keičia kiti pavadinimai – „Baltic Petroleum“, „Luktarna“. Tai irgi su I.Paleičiku susijusios įmonės. Manoma, kad taip verslininkas nori nutolti nuo su Rusija siejamo „Lukoil“ prekinio ženklo.

„Lukoil“ jau nuo praėjusių metų pradžios skuba išparduoti degalinių tinklus Čekijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Ukrainoje.

 Ar tai nesusiję su rizika, kad rusiška kilmė gali pakenkti pačiam verslui?

„Lukoil“ verslo pardavimas Ukrainoje susijęs su politiniais dalykais. Todėl ir parduotas turtas Austrijos fondui. O kitose valstybėse jau 4-5 metais norima parduoti verslus. Jei šalia degalinės negaminame produkto, nėra tikslo ten likti. Jei atsiranda geras pirkėjas, kodėl neparduoti? Čia gi verslas.

Ar bus parduotas verslas ir Baltijos šalyse? Viską nuspręs akcininkai. Buvau Maskvoje, kur buvo svarstytas koncerno biudžetas. Niekas nekalba apie jokius pardavimus.

Tačiau jei tęsis ši isterija, tai niekas šioje rinkoje nesilaikys. Čia nėra toks kąsnis, kurį reiktų laikyti. Be tų kelių milijonų dolerių „Lukoil“ tikrai išgyvens. V.Alekperovas pinigus uždirba ne iš degalų prekybos, o iš naftos gavybos. „Surgutneftegaz“ čia niekas nežino, o jų sąskaitoje guli 30 milijardu dolerių. Nafta yra verslas, o ne degalinės“, – „Lietuvos rytui“ yra sakęs I.Paleičikas.

Interviu su su I.Paleičiku

– Pone Paleičikai,  ar tiesa, kad „Lukoil“ nusprendė parduoti savo verslą Lietuvoje?

– Jei taip nutarė akcininkai, tai turbūt iš Lietuvos „Lukoil“ tikrai išeina. Toks yra sprendimas, ir viskas. O kada „Lukoil“ atiteks naujam savininkui, sunku pasakyti. Yra tam tikros pardavimo procedūros.

Man pačiam žinia apie pardavimą nebuvo netikėta. Jau anksčiau esu sakęs, kad „Lukoil“ verslą Lietuvoje ir Latvijoje parduos per penkerius metus, tačiau tai nutiko anksčiau, nei aš maniau.

– Kokios to sprendimo priežastys?

– Baltijos šalys – nedidelė rinka tokiai kompanijai kaip „Lukoil“. Pajamos iš verslo mažos, pelningumas nesiekia dviejų procentų. Mažėja gyventojų skaičius, o visas verslas yra galvos skausmas.

Apskritai koncernui „Lukoil“ degalų pardavimo verslas Baltijos šalyse labiau buvo prekės ženklo reklama, o ne verslas.

– Anksčiau esate minėjęs, kad „Lukoil“ iš Lietuvos gali trauktis ir dėl kitų priežasčių.

– Taip. Geopolitikos įtakos čia taip pat yra. Mes matome, kas vyksta pasaulyje. Be to, Lietuvos Vyriausybės tam tikri žingsniai buvo nepalankūs verslui. Turiu omenyje milžiniškas Konkurencijos tarybos baudas mums, nes jos „suvalgė“ visą metų pelną.

Dabar uždraus pardavinėti alkoholį degalinėse, o tai irgi kirs per pajamas. Tad kam jiems tas galvos skausmas?

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasisakymai, kad už „Lukoil“ pinigus perkami tankai kariauti Europoje, irgi nulėmė sprendimą išeiti. Tokie aukščiausios valdžios žodžiai taip pat turėjo įtakos (2014-ųjų rugsėjį D.Grybauskaitė pareiškė, kad „Lukoil“ pinigais finansuojama Kremliaus karinė agresija. – Red.past.).

– Pastebima, kad „Lukoil“ vardą degalinėse keičia tik pavadinimai – „Luktarna“, „Baltic Petroleum“, kuriuos valdote jūs. Tai gal jūs ir ketinate įsigyti visą tinklą?

– „Lukoil“ turėjo 40 degalinių, kurias nuomojosi, savininkai buvo kiti. Dabar tos degalinėsatitenka seniesiems savininkams, todėl ir keičiami pavadinimai.

„Lukoil“ vardu dar yra 76 degalinės, ir šis tinklas bus parduodamas. Ar aš ketinu jas įsigyti? Labai norėčiau, bet neturiu tiek pinigų. Tad degalines įsigis tas, kas turi pinigų.

– Bet juk galite pasiskolinti iš bankų, kurie neturi kur pinigų dėti.

– Reikia didelio užstato tokiam sandoriui. Aišku, žiūrėsime, stengsimės ką nors daryti, bet įsigijimo konkursas bus viešas ir parduota bus tam, kas siūlys geriausias sąlygas. Tačiau ne aš parduodu ir ne jūs perkate, tad sunku čia ką spėlioti.

– Kaip manote, kas ir už kiek gali įsigyti degalinių tinklą, valdantį penktadalį Lietuvos rinkos?

– Sunku pasakyti. Tai derybų klausimas. Juk bus parduodama ne po vieną degalinę, o visas tinklas. „Lukoil“ Estijoje savo verslą pardavė per pusę metų. Procedūros panašios ir Lietuvoje.

Dėl kainos irgi sunku pasakyti, nes, kaip sakiau, ne aš parduodu tinklą. Aš tik žinau, kiek kainavo tų degalinių statyba – po 2,5–3 milijonus litų kiekviena. O jų yra beveik 80. Tai ir skaičiuokite, bet ne aš nustatau kainą ir sąlygas.

– Ar jūs manote taip pat, kaip ir „Lukoil“ prezidentas V.Alekperovas, kad „Lukoil“ išeina dėl antirusiškų nuotaikų Baltijos šalyse?

– Viskas lemia. Žinoma, pagrindinė priežastis – ekonominė. Tačiau kai prezidentė apie verslą savo šalyje kalba, kad perkami tankai už „Lukoil“ pinigus, – tai yra nedraugiškas žingsnis. Nedraugiškas verslo kompanijos atžvilgiu.

Mes Lietuvoje dirbame nuo 1993 metų, visi darbuotojai – lietuviai, išskyrus mane. Čia mokame mokesčius, esame vienas didžiausių mokesčių mokėtojų, sukūrėme šimtus darbo vietų. Aš nežinau, ką dabar išgyvena „Lukoil“ darbuotojai. Dalis jų gali būti atleisti, kai tinklą perims naujas savininkas.

– Bet  jūs sutinkate, kad „Lukoil“ vardas Lietuvos vartotojams siejasi su Rusija ir net tos šalies valdžios sprendimais?

– Bet juk tai tik verslas. Mes nelendame į jokią politiką. Taip, akcijas valdo V.Alekperovas, bet dalį jų turiu ir aš, Lietuvos pilietis.

Kad ir su kuo sietųsi „Lukoil“ vardas, čia dirbantys Lietuvos piliečiai gauna atlyginimus.

Žinoma, kai kas atsisakė piltis degalus „Lukoil“ degalinėse. Tačiau tai buvo tik dvi kompanijos iš 5 tūkstančių.

Mes nesikišame į politiką. Tačiau, galima sakyti, esame politikų įkaitai. Mes galime paveikti politiką tik per rinkimus. Mes – tai visi bendrovės darbuotojai.

– Jūsų konkurentai sako, kad „Lukoil“ kažkam bus geras pirkinys.

– Ir jie teisūs. Juk mes siuntėme darbuotojus valdyti „Lukoil“ tinklus į Lenkiją, Suomiją, vadinasi, turime vardą ir įdirbį. Apskritai, turėjau viziją Lietuvoje sukurti bendrą valdymą Baltijos šalims, Lenkijai ir Suomijai. Bet dabar to, žinoma, nebus.

Kai Estijoje buvo parduotas „Lukoil“ tinklas, ten irgi atleido dalį žmonių, nes degalines reikėjo paversti automatinėmis. Aš nerimauju dėl čia dirbančių žmonių. Jei pereis prie automatinių degalinių ir Lietuvoje, daugybė žmonių neteks darbo.

– Konkurentai taip pat sako, kad niekas nesikeis,  jūs tyliai perimsite „Lukoil“ tinklą, pavadinsite degalines kitais vardais ir viskas nurims. Ką apie tai manote?

– Čia nėra ką komentuoti, jei taip kalbama. Žinoma, neneigiu, kad norėčiau įsigyti degalinių tinklą. Tik iš kur tiek pinigų gauti? Aš jų tiek neturiu. Bet bandysime kažką daryti, galvosime.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
Autoriai: Marijus Jokūbaitis

(19)
(5)
(14)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: