Spaudžia rusus jų pačių šalyje. Įspūdingas žingsnis iš Kinijos. Kas vyksta ()
Kinijos prekės ženklai pirkėjams suteikia dideles nuolaidas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai tik „AvtoVAZ“ vadovas pasiskundė, kad kiniški automobiliai Rusijoje tapo per pigūs, pernai perkamiausias užsienio automobilis – kinų „Chery“ – nuolaidas savo automobiliams padidino daugiau nei dvigubai. Kai kurių modelių nuolaida priartėjo prie 5 tūkstančių dolerių, o tai išlygino kainų padidėjimą dėl padidėjusio perdirbimo mokesčio.
„Daugelis Kinijos prekių ženklų, vykdydami, sakyčiau, agresyvią plėtrą į Rusijos rinką, pradeda „pralaužti“ perdirbimo mokestį ir patenka į tradicines rinkas - tikslines grupes, kurioms gaminami mūsų modeliai. Visų pirma, tai yra „Lada Vesta“, – prieš savaitę sakė „AvtoVAZ“ prezidentas Maksimas Sokolovas. Tuomet bendrovė patikslino, kad taip yra dėl to, kad Kinijos prekės ženklai pirkėjams suteikia nuolaidas, kurios yra didesnės nei perdirbimo mokestis, kurį moka importuotojai, atveždami užsienietiškus automobilius į Rusiją. Vienas iš pagrindinių šio mokesčio tikslų buvo būtent suteikti kainos pranašumą Rusijos gamintojams.
|
Nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. smarkiai padidintas perdirbimo mokestis: dabar už įvežtą naują nedidelį automobilį su varikliu iki 1 litro juridiniai asmenys moka beveik dvigubai daugiau - mažiausiai 810 dolerių, už 1-2 litrų darbinio tūrio variklius - 1,7 karto daugiau, 3060 USD, o už 2-3 litrų 3,2 karto daugiau - 8440 dolerių. Importuotojai, natūralu, šias išlaidas įtraukė į automobilių kainą, todėl vidutinė naujo lengvojo automobilio kaina iki vasario mėnesio, palyginti su liepos mėn., išaugo ketvirtadaliu, skaičiavo Centrinis bankas.
Tačiau metų pabaigoje Kinijos gamintojai, aktyviai plėtodami Rusijos rinką, atsivežė tiek daug savo gaminių, kad prekiautojų sandėliai buvo perpildyti. „Autostat“ skaičiavimais, sausį šalyje buvo apie 200 tūkst. neparduotų naujų užsienietiškų automobilių. Kinijos prekių ženklų atstovai pradėjo išpardavimą, iš pradžių klientams siūlydami nemokamus pasirinkimus, nuolaidas prekybai, lizingo ir finansines subsidijas.
Sausio–vasario mėnesiais automobilių gamintojai taikė tiesiogines nuolaidas automobiliams, pagamintiems 2023 m. „Chery“ populiariems modeliams įvedė nuolaidas nuo 100 000 iki 285 000 rublių (1000-2850 dolerių), todėl pigiausius įmonės krosoverius galima įsigyti pigiau už 2 milijonus rublių (20000 dolerių) - tai yra gana artima „Lada Vesta“, kuri „turtingose“ versijose kainuoja beveik 1,7 milijono rublių (17000 dolerių). Antras ir trečias pagal dydį Kinijos prekės ženklai „Geely“ ir „Haval“ kai kuriems modeliams ir apdailos lygiams pasiūlė 150 000 rublių „besąlygišką nuolaidą“.
Dabar „Chery“ nuėjo dar toliau. Šiandien ji pardavėjus informavo apie beveik 2-3 kartus padidintą tiesioginę gamintojo nuolaidą.
Tokios didelės nuolaidos galioja tik iki kovo pabaigos, tačiau ir po to greičiausiai išliks labai reikšmingos, – įsitikinęs stambios „Chery“ atstovybės vadovas. „Galime neabejotinai pasakyti, kad potencialūs „AvtoVAZ“ klientai yra pasirengę pereiti prie kiniškų automobilių. Ir todėl jos lyderio žodžius vertiname kaip raginimą didinti užsienio automobilių perdirbimo mokestį“, – sako jis.
„AvtoVAZ“ konkuruoti su „kinais“ be vyriausybės paramos nerealu, pripažino M. Sokolovas, pabrėždamas, kad Rusijos automobilių rinkos ateitis iki 2030 metų priklausys nuo valdžios reguliavimo priemonių. „AvtoVAZ“ vadovas ragino valstybės paramos priemones susieti su lokalizacijos lygiu, nes Kinijos gamintojai neskuba gamybos perkelti į Rusiją.
„Kinijos verslas labai neigiamai „apmokytas“ investicijų Rusijoje srityje“, – aiškino Kinijos ekspertas, Skolkovo verslo mokyklos praktikos profesorius Olegas Remyga. „Jo čia niekada nebuvo laukiama, o kol buvo kontaktų su Vakarų investicijų bendruomene, požiūris į kinus buvo labai skeptiškas. Jiems dažnai buvo siūlomi projektai, kurių Vakarų partneriai atsisakydavo. Kinai dabar labai atsargiai dalyvauja projektuose Rusijoje“, – pažymėjo O. Remyga. „Dabar <...> Azijos investuotojas, jau suprantantis situaciją, kurioje esame, reikalauja visiškai kitokių sąlygų“.
