Taršos mokestis nesumažins jokios taršos, tad koks jo tikslas? Pagrindiniai spėjimai ir ką sako ekspertai  ()

Prieš kelias savaites paviešintas Aplinkos ministerijos planas įvesti automobilių taršos mokestį, kurio esmė yra kiekvieną kartą perregistruojant transporto priemonę susimokėti už jos skleidžiamą taršą, visuomenėje sukėlė diskusijų. Lietuviai jau skaičiuoja, kokį taršos mokestį reikėtų mokėti už jų šiuo metu turimą automobilį, o mokslininkai klausia, kaip mokestis sumažins aplinkos taršą. Tiesa, tokie patys klausimai kyla ir pačiai naujo mokesčio rengėjai Aplinkos ministerijai.


© Shutterstock.com

Vos prieš kelias savaites viešojoje erdvėje buvo paviešinti Aplinkos ministerijos planai. Ministerijos komanda, jau seniai kalbėjusi apie būtinybę kovoti su transporto sektoriaus sukeliama tarša, pagaliau parengė planą, kaip tai padaryti – mokėti mokesčius.

Pagal parengtą planą, už dyzelinį automobilį mokestį reikėtų mokėti tada, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis kilometrui viršys 116 gramų, o benzinu ir dujomis varomų automobilių – 130 gramų. Mažiausias mokestis dyzeliniam automobiliui, kai CO2 emisija bus 116-130 gramų kilometrui, sieks 80 eurų. Mažiausias mokestis benzinu ir dujomis varomiems automobiliams siektų atitinkamai 40 ir 36 eurus, kai išmetimai būtų 131-140 gramų CO2 kilometrui.

Kaip naująjį automobilių taršos mokestį vertina mokslininkai? Vytauto Didžiojo universiteto Gamtos mokslų fakulteto Aplinkotyros katedros doc. dr. Jūratė Žaltauskaitė sako, kad naujo mokesčio nauda aplinkai – abejotina.

„Naujai planuojamas įvesti vienkartinis automobilių mokestis bus paremtas tik automobilio naudojama kuro rūšimi ir išmetamu CO2 kiekiu, pagal techninius dokumentus. Tačiau abejotina ar naujasis mokesti padės bent kiek ženkliau sumažinti autotransporto generuojamą oro taršą“, – komentuoja mokslininkė.

Anot pašnekovės, siekiant, kad finansinės priemonės padėtų mažinti taršą, reikėtų galvoti apie skatinamąsias arba kompensacines priemones, kurios žmonėms paprasčiausiai „atsipirktų”.

„Dabar gi, mokestis yra vienkartinis, todėl kartais mokesčio dydis gali nenulemti žmogaus pasirinkimo įsigyti vienokį ar kitokį automobilį. Kitas svarbus aspektas, CO2 emisija priklauso ne tik nuo automobilio tipo, bet ir nuo to kiek žmogus juo važinėja, todėl kartais žmogus turėdamas seną taršesnį automobilį gali daryti mažesnį poveikį aplinkai, nei tas, kuris važinėja labai daug, bet kad ir ne tokiu taršiu automobiliu“, – aiškina doc. dr. J. Žaltauskaitė.

Mokslininkė tęsia, kad naujasis mokestis neskatina nei galvoti, kaip žmogus prisideda prie aplinkos taršos, nei pasiūlo alternatyvų, kurios aiškiai žmonėms sufleruotų, kad geriau rinktis kitą kuro rūšį ar transporto priemonę.

„Apskritai, mano nuomone, žmonės per mažai žino, kokius teršalus išmeta automobiliai, kiek jų išmeta, kuo skiriasi atskirų kuro rūšių daromas poveikis aplinkai. Turbūt tikrai ne visi supranta, kodėl dyzelis yra blogiau nei benzinas. Todėl visų pirma reikėtų pradėti nuo žmonių švietimo, po to išsiaiškinti, kokie mūsų tikslai, ir sukurti strategiją, kaip tuos tikslus geriausiai pasiekti. Juk tikslas turi būti taršos sumažinimas ir žmonių sąmoningumo didinimas“, – mano doc. dr. J. Žaltauskaitė.

Mokestis būtų mokamas nuo 2020-ųjų sausio 1 d.

Maksimalus mokestis – kai automobilis išmeta daugiau nei 350 gramų CO2 kilometrui – siektų 1,4 tūkst. eurų dyzeliniams automobiliams, 590 eurų benzinu ir 531 eurą – dujomis varomiems automobiliams.

Mokesčio dydis bus apskaičiuojamas pagal Kelių transporto priemonių registre įregistruoto automobilio išmetamą CO2 kiekį ir degalų rūšį. Jei registre nėra duomenų, reikalingų apskaičiuoti CO2 emisijas, jos bus skaičiuojamos pagal papildomas įstatymu patvirtintas formules.

Šiose formulėse, skaičiuojant vienam kilometrui išmetamą CO2 kiekį, bus atsižvelgiama į didžiausią benzininių automobilių galią ir jų masę, o dyzelinių – tik į masę. Mokesčio tarifai būtų indeksuojami kasmet, pasibaigus kalendoriniams metams.

Mokestis būtų mokamas nuo 2020-ųjų sausio 1 dienos, registruojant automobilį. Anksčiau buvo siūloma, kad mokestis būtų mažesnis, bet mokamas kasmet.

Europos aplinkos agentūros (EAA) duomenimis, vidutinė Europos Sąjungoje (ES) registruotų naujų lengvųjų automobilių CO2 emisija pernai siekė 120,4 gramo kilometrui. Šis rodiklis pernai augo antrus metus iš eilės. ES yra nustačiusi, kad ši emisija iki 2021-ųjų turi nukristi iki 95 gramų kilometrui.

Pasak agentūros, vidutinės CO2 emisijos auga, nes daugėja registruojamų naujų benzinu varomų automobilių, o mažiau taršių ir elektrinių automobilių pardavimai vis dar išlieka maži.

Skaičiavimų neturi, dėl poveikio tik spėlioja

Aplinkos ministerijos parengtame automobilių taršos mokesčių plane numatoma, kad 95 proc. mokesčio surinktų pinigų bus skirta Klimato kaitos programai, likę 5 proc. – valstybės biudžeto reikmėms. Tačiau dalis visuomenė tuo labai abejoja: viešojoje erdvėje ne kartą apsirodė svarstymų, kad taršos mokesčiu, kaip ir kitais nuo kitų metų planuojamais mokesčiais, norima užkamšyti valstybės biudžeto spragas ir ištesėti pažadus dėl vaikų pinigų, pensijų kėlimo.

Taip pat per visą laikotarpį, kol buvo diskutuojama apie planuojamą automobilių taršos mokestį, nė karto nebuvo užsiminta, kiek realiai bus sumažinta oro tarša, kuri išties turi įtakos ne tik žmonių sveikatai, bet ir gamtai: ir anglies dvideginis, ir kietosios dalelės bei kitos taršios medžiagos yra klimato kaitos sukėlėjai. Be to, Lietuva yra įsipareigojusi sumažinti oro taršą šiomis dalelėmis, antraip mums grės bauda dėl įsipareigojimų ES nevykdymo.

Todėl GRYNAS.lt pasiteiravo Aplinkos ministerijos specialistų, kokio realaus poveikio mažinant oro taršą galime sulaukti pradėję mokėti automobilių taršos mokestį. Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento Ekonominių priemonių taikymo politikos skyriaus ir Taršos prevencijos politikos grupės specialistų pateiktame atsakyme teigiama, kad siūlomo transporto priemonių taršos mokesčio modelio poveikio oro teršalų sumažinimui konkretūs skaičiavimai neatlikti.

„Manytina, kad mokestis prisidėtų prie oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir azoto oksidais mažinimo, tačiau teigiamas poveikis didėtų palaipsniui“, – rašoma atsakyme.

Aplinkos ministerijos specialistai akcentuoja, kad Transporto taršos mokesčio projektu siūlomi tarifai nustatyti atsižvelgiant į transporto priemonių (TP) šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – CO2 išmetamą kiekį ir degalų rūšį. Dyzelinu varomoms TP nustatyti didesni tarifai, kadangi jos pasižymi didesniais teršalų – azoto oksidų (NOx) ir kietųjų dalelių (KD) išmetimais, palyginti su varomomis kitų rūšių degalais.

„Dyzelinu varomoms TP apmokestinimo ribos sumažinimas (sugriežtinimas) priimamas darant prielaidą, kad vidutinę dyzelinui būdingą mažesnės CO2 emisijos naudą atsveria didesnė oro tarša azoto oksidais ir kietosiomis dalelėmis. Automobilių CO2 emisija taip pat iš dalies koreliuoja su taršos lygiu, nes naujesni automobiliai, atitinkantys griežtesnius išmetamųjų teršalų standartus (Euro), pasižymi geresniu degalų naudojimo efektyvumu ir mažesne CO2 emisija“, – tvirtina Aplinkos ministerijos specialistai.

Tęsiama, kad vis dėlto CO2 emisija daugiau priklauso nuo automobilio variklio galios, todėl siūloma mokesčio modelio koncepcija suteikia galimybę gyventojams rinktis nebūtinai naujus ir tuo pačiu brangius automobilius, bet ir senesnius, mažesnės galios, ekonominės klasės automobilius, siekiant išvengti (didesnio) apmokestinimo.

Ministerija tikisi, kad transporto priemonių taršos mokestis paskatins gyventojus priimti aplinkai labiau palankesnį sprendimą renkantis naują automobilį, t. y. bus įsigyjama didesnė dalis mažiau aplinką teršiančių automobilių.

„Padidėjus mažiau taršių TP daliai Lietuvos automobilių parke, bus sumažintas ne tik CO2 išmetamas kiekis, bet ir sumažės oro užterštumas kietosiomis dalelėmis ir azoto oksidais“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Taip pat siūlyme įvesti automobilių taršos mokesčius kol kas nekalbama apie sunkiasvorių transporto priemonių taršos mokesčių pakeitimus: „Šiame etape Aplinkos ministerija nenumato didinti mokesčio už aplinkos teršimą sunkiasvorėms TP, kadangi dabar jos yra apmokestintos kelių ir registracijos mokesčiu. TP, naudojamos ūkinei komercinei veiklai, taip pat apmokestintos mokesčiu už aplinkos teršimą, nors ir nedideliu.“

Lėšas planuoja skirti gamtosaugos puoselėjimui

Viešojoje erdvėje taip pat diskutuojama, kur būtų naudojamos lėšos, surinktos mokant automobilių taršos mokesčius. Aplinkos ministerijos atsakyme tikinama, kad taršos mokesčiu surinktas lėšas siūloma skirti finansinėms paskatoms gyventojams renkantis mažiau taršias judumo priemones (įskaitant mažiau taršius automobilius), numatytoms pagal Vyriausybės patvirtintą Nacionalinį oro taršos mažinimo planą.

„Tikimasi, kad šių dviejų ekonominių priemonių sinerginis efektas turėtų reikšmingą poveikį oro taršos mažinimui“, – rašoma atsakyme.

Spalio 14 dieną, Aplinkos ministerija paskelbė apie savo planą dalinti po 1000 eurų gyventojams, nusprendusiems utilizuoti savo seną automobilį. Teigiama, kad kompensacinės išmokos bus mokamos iš Klimato kaitos programos lėšų. Jų išmokėjimą administruos (skelbs kvietimus teikti prašymus, juos vertins, skirs išmokas ir kontroliuos, kaip jų gavėjai vykdo įsipareigojimus) Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Prašymai bus pildomi per APVA informacinę sistemą APVIS.

Kompensacinė išmoka skiriama asmenims pagal nustatytus kriterijus. Visų pirma jie turi būti ne mažiau kaip 12 mėnesių buvę M1 klasės transporto priemonės (TP), kurios techninė apžiūra galiojo iki Klimato kaitos programos lėšų naudojimo metinės sąmatos detalizuojančio plano patvirtinimo įsigaliojimo datos, savininkais. Ši TP turi būti ne mažiau kaip 12 mėnesių registruota Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre ir priduota sunaikinti pagal Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisykles. Paraišką kompensacinei išmokai galima teikti tik gavus Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės sunaikinimo pažymėjimą ir ją išregistravus iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Pareiškėjų mažiau taršių automobilių registracijos liudijime privalo būti nurodytas bendras išmetamas automobilio CO2 kiekis ir automobilio pirmosios registracijos data.

Visi reikalavimai ir sąlygos, kuriuos turės atitikti pareiškėjas, bus nurodyti APVA kvietime. Tinkamomis išlaidomis bus laikomos išlaidos, patirtos nuo Klimato kaitos programos lėšų naudojimo metinės sąmatos detalizuojančio plano patvirtinimo datos.

Aut. teisės: Grynas.lt
Grynas.lt
Autoriai: Justina Maciūnaitė

(9)
(2)
(7)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai