Net ir naujausia „Tesla Model S Raven“ versija nepasipriešina „Porsche Taycan Turbo S“? „Top Gear“ tarpusavyje palygino abu elektromobilius – rezultatai gana akivaizdūs (Video)

Pagreitis (tai yra greičio pokytis, jei Tamstai smalsu) visada yra veikiamas inercijos, atsirandančios nuo masės - nepriklausomai nuo to, ar greitį keisi iš 0 į 10 km/h/s2, ar iš 100 į 110. Drago lenktynių esmė yra kuo didesnis greičio kitimas iki pat finišo. Tu būtum teisus, jei iki vienodo greičio pastumtume abi auto ir žiūrėtume, kuri toliau nuriedės.

Galėčiau parašyti, kad variklis nesuteikia inercijos, ją suteikia masė, ir kad palaikyti greičiui svarbesnė aerodinamika, o ne masė, bet... suprantu, kad šis pasaulis tiesiog kertasi su Tamstos susikurtomis fizikos taisyklėmis, tad lauksiu, kol ištaisysi klaidas realybėje ir pataisas paskelbsi viešai. Taip bus paprasčiau visiems.

Pamačiau ją tai ne ačiū, nežiūrėjau.

bugatti komentaras. svoris begetis jam tikrai nepadeda. jis toks sunkus del to kad w16 motora su keturiom turbom ir jo sukuriamai galiai reikia suknistu 10 radiatoriu kuriuo teka skystis.. plius visa tai dar reikia islaikyti kad nesubyretu. jei jie butu galeje padaryti ji lengvesni - jie ta ir butu padare. geriausias pvz - bugatti veyron vs mclaren f1. https://www.youtube.com/watch?v=RXqSedWSu2k net ir sitas siek tiek saliskas, nes f1 yra britu. kad ir kaip butu sunku patiketi - galu varomas lenkia keturius varomus - ne sukibimo stygius, o tiesiog tos veyron dvi tonos isprievartauja padangas. mazas svoris visada leidzia begetis greiciau, bet pasiekus didelius greicius galia nugali lengvumo nauda. galia, ne sunkumas. kalbant apie variklius. elektriniai varikliai turi tokia idomia savybe. maksimalus ju greitis priklauso nuo itampos. taigi, didejant apsukoms jie sukuria vis maziau galios. mazejimas priklauso nuo maksimalios itampos. kiek supratau, taycan ji buvo didesne. kitas svarbus faktorius - tesla turi viena pavara, o taycan turi dvi. teslos motoras pradeda prarasti galia kai taycan persijungia pavara prarasdamas ratio, bet atgaudamas variklio galia. svoris vel. kaip dzo rase - idek i tesla plytu ir ziurek kokie rezultatai bus. patys TG dare juokinga testa kai i bmw gala pridejo svorio kad galas geriau kibtu. deja nepadejo nei is vietos nei greityje. is inercijos galima tik riedeti letejant, ne vaziuoti o cia dar bando greiteti. tesiant apie svori. tie kas mano kad taycan svoris padejo tureti didesni sukibima nes kitaip butu prasukes ratus - susipykes su pasauliu. mazesnis svoris leistu greiteti greiciau, tuo labiau kad ir tesla ir taycan begejasi gerai ne del dideles galios, o del idealiai isnaudojamo sukibimo kuri sugeba padaryti butent elektriniai varikliai. ir paziurejus skaiciukus, padangos turetu atlaikyti apie 6800N, kai teslos ratai gauna iki 12000N jei be nuostoliu ir naudojo galingiausia modeli. isijungia sukibimo kontrole. didejant greiciui Nm mazeja ir paziurejus galios kreives, prie 110km/h Nm nukrenta tiek, kad variklio jegos nebeuztektu prasukti raktu todel didesnis svoris cia nelabai padeda. manau labai panasus greitis galioja ir taycan, tai gi virsyjus 100 km/h padangu sukibimo visiskai pakanka, o svoris tampa visiskai nenaudingas. dar vienas niuansas. tesla - ne sportinis automobilis, o seimyninis sedanas kurio gamintojas nepasizymi kazkokia sportiska istorija todel jos tikslas niekada nebuvo maksimalus greitis(ir tai labai pasireiskia i ju konservatyvu final drive su viena pavara, nes niekas tokiais greiciais nevazineja). tuo tarpu taycan yra lenktyninis automobilis su keturiomis durimis. galiausiai apie fizikos desnius. keisti inertiskesnio(sunkesnio) kuno judejimo greiti(greiteti/leteti) reikia daugiau energijos. kuno judejimo greicio palaikymui energija priklauso nuo pasipriesinimo(oro pasipriesinimas, padangos deformacija(netikit? isleiskit ora ir ziurekit), kitu atraminiu mazgu apkrova kaip guoliai). mase cia kisa koja paskutiniams dviems. jei nori paziureti kuris nuriedes toliau be variklio stumos tai aisku kad sunkesnis turetu jei visa kita tas pats tik nelabai suprantu prie ko cia drago lenktynes. apie trinti. trintis egzistuoja ivairi. padangos deformacija, guoliu apkrova, padangos deformacija del greicio. ne vienu atveju svoris nepadeda o tik padidina trinties jegas. padangu trintis(sukibimas) didesnis esant didesnei masei, bet F=μma(gr)(sukibimo jega) ir F=ma(greitejimui reikalinga jega kuria sukuria variklis). abejose formulese galima panaikinti m nes jos abejose formulese vienodos ir vienodai veikia sukibima bei greitejima. padidinsi svori 2x, padidinsi sukibima 2x, bet tuo paciu padidinsi ir jega reikaginga tokiam pat pagreiciui sukurti. kai sukibimo jega nebeturi reiksmes, nes variklio jega nebesugeba jos virsyti, didesnis svoris tampa balastu trungdanciu akseleracijai. apie rimties ir slydimo trintis. padangos geriausiai kimba kai turi 12-18% praslydima, nes danga "susminga" i padanga. paskaitykit drago forumus. kazkas minejo golfa su 1200 ah. tegul suzino koki sukimo momenta jis sukuria ir supras kodel slifuoja padangas. ziurejau video. jis nusisneka. jie daug mieliau butu sumazine svori ir prideje aktyvaus aero. deja, 200-300 kg ne taip lengvai issimeta. o del stabilumo dideliame greityje tai visiskai uztenka kitu dalyku. idomus faktas apie chiron - jo kebulas padarytas taip, kad judant 490km/h greiciu jo prispaudimas butu neutralus. dugno sukuriamas tuneris sukuria 2 tonas prispaudimo kai dvi tonos bando pakelti i ora. jie specialiai mazina prispaudima, nes betkokios jegos mazina greiti ir kelia rizika nuskristi nuo kelio. cia yra vienintelis beveik teigiamas dalykas kuri gali padaryti mase - prideti stabilumo, bet beda, kad viena tona ir neutralus aero yra taip pat stabilu kaip dvi tonos ir neutralus aero todel ir cia is jos nera naudos. nezinau ne vienos srities automobiliuose kur svoris butu siekiamybe. jis dazniausiai toks del kainos, medziagu, strukturos, tvirtumo ar elementariu gabaritu. abu automobiliai puikus. tiesiog TG eilini syki dergia ant Tesla del ko ir kilo pasipiktinimas.

Trintis priklauso nuo paviršius spaudžiančios jėgos, šiuo atveju, svorio ir nuo paviršiaus trinties koeficiento. Niekas nesitiki, kad plunksna nukris greičiau nei akmuo. Netgi kiek reikėjo žmones įtikinėti, kad nukris tuo pat metu. Didesnis svoris labiau deformuoja padangas ir varikliui reikia tas deformacijas nuolat atlikti. Greitinant reikia atlikti darbą, t.y. suteikti masei kinetinę energiją, tuo pačiu dar kompensuojant su greičiu didėjančius trinties ir oro pasipriešinimo nuostolius. Važiuojant pastoviu greičiu, reikia tik kompensuoti trinties ir oro pasipriešinimo nuostolius, neatliekant darbo. Energija neatsilaisvina, judant pastoviu greičiu. Greitėjimas nebeįmanomas, kai pasipriešinimo jėga susilygina su variklio sukuriama jėga.

plunksta krenta tokiu pat greiciu tik vakume. vienodo oro pasipriesinimo kunai nukris tokiu pat greiciui nepriklausomai nuo ju mases. https://www.mirror.co.uk/news/uk-news/f ... ll-4574413 tik nesuprantu prie ko tos plunksnos kritimas ir automobiliu begejimasis. perskaites komentara is naujo supratau, kad cia kitas zmogus ir musu supratimas kaip ir sutampa. tik nesupratau ar cia man ar tam praskiestam vandeniui adresuota buvo.

labai juokinga skaityt, nes matosi akivaizdzios skyles supratime. pradziai gal ismok vartot savokas. jei rasai "panasus" techniniuose terminuose , cia jau yra sudo malimas. kuriuo tu ypac pasizymi sitam forume nes yra arba vienodi dydziai. arba dydziai skiriasi. ir kai skiriasi - reikia vertint - KIEK SKIRIASI, o ne suda malt - kaip tu pastoviai darai man cia labai juokinga kazkodel - kai perskaitau tokius kvailus komentarus kaip taviskis. svoris susijes su trintim - bet ne tiesiogiai. sito irgi matau visiskai nesuvoki. kai padidini automobilio svori, jis pradeda labiau slegt salycio taskus su zeme. ir tau cia kazkodel vaidenasi, kad nuo to padideja trintis. butent nuo svorio. o is tikro padangos labiau deformuojasi - PADIDEJA SALYCIO PLOTAS - ir padideja ne trintis, o salycio ploto kiekis. ir kai raso techniskas zmogus - jis turi minty ne trinties padidejima - i salycio aplinkybiu pasikeitima. o kai raso toks kaip tu, kur masto kaip buhalteris - jam padideja skaiciukas ir jis padaro debiliska isvada - kad padidejo trintis TIESIOGIAI. nes va - skaiciukas taip rodo ---- toliau del svorio inercijos ir greicio palaikymo. yra toks dalykas - greicio palaikymas nuo svorio visiskai nepriklauso. jegos reikia tiek pat, ar palaikyt lengvesni ar palaikyt sunkesni automobili. nes tai priklauso nuo pasipriesinimo ploto. jei plotas vienodas (aptakumas) - jegos reikes vienodai. bet jei nustoji naudot sita jega - tada svoris pasidaro svarbus , nes atsiranda inercija. kuri biuten jau priklauso nuo svorio. ir sunkesnis nuvaziuos toliau uz lengvesni LETEDAMAS - nes inercija didesne. o tu ten issijuoses aiskini - kad palaikymui susitaupo ten kazkas sunkesniems auto tipo ekonomija ten kazkokias ar kazkas - nesupratau net - kaip tu ta isivaizduoji bet but idomu, kad paaiskintum - kaip ten nauda atsiranda tiksliais terminais. noriu dar pazvengt...