Kaip be pėdsakų gali pradingti lėktuvas XXI amžiuje?  (0)

Praėjusį savaitgalį be žinios dingęs iš Malaizijos į Kiniją skridęs lėktuvas visame pasaulyje sukėlė diskusijų: kaip XXI technologijų amžiuje orlaivis gali pranykti be jokių pėdsakų, skelbia „Wired Magazine“.

Kaip teigia, ekspertai, gali praeiti keli mėnesiai ar net metai, kol lėktuvo nuolaužos bus rastos vandenyje. Kuomet 2009 metais į Atlanto vandenyną nukrito „Air France“ lėktuvas, prireikė dviejų metų, kad iš vandens būtų ištrauktos juodosios dėžės.

Daugeliui žmonių didžiausią nuostabą kelia tai, kad patyręs pilotas, atlikęs daugiau kaip 18 tūkst. valandų skrydžių, neperdavė pavojaus signalo. Tačiau ekspertų tai nestebina. Jie teigia, kad pirmoji ekipažo pareiga – išspręsti situaciją. Lakūnas Patrickas Smithas teigė: „Pilotai pavojaus signalus siunčia retai. Būna viena iš dviejų: visų pirma, viskas įvyksta taip greitai ir taip katastrofiškai, kad ekipažas paprasčiausiai neturi laiko. Antra, ekipažai mokomi, kad susisiekimas su žeme yra antros būtinybės reikalas, o svarbiausia – susidoroti su iškilusia situacija“.

Kitas dažnai kylantis klausimas – kaip aviacijos dispečeriai nežinojo, kur katastrofos metu buvo lėktuvas? Ekspertai teigia, kad klaidinga manyti, jog lėktuvų pilotai nuolatos palaiko ryšį su dispečeriais, o juos viso skrydžio metu seka radarai. Kuomet lėktuvas nutolsta nuo kranto apie 100-150 kilometrų, radaras jo nebefiksuoja, tikslūs atstumai priklauso nuo įvairių aplinkybių – oro sąlygų, stoties techninių galimybių ir kitų. Pilotai paprastai informaciją pateikia tam tikruose skrydžio taškuose.

Nors šiuolaikinėse skrydžių valdymo sistemose naudojami GPS, jie lėktuvo buvimo vietą suteikia tik ekipažui, o ne dispečeriams.

Nuostabą kelia tai, kad vandenyje iki šiol nerasta jokių nuolaužų. Ekspertai teigia, kad tai yra keista, tačiau negalima pavadinti nebūtu dalyku.

Paprasčiausias atsakymas būtų, kad nuolaužų ieškoma ne ten, kur lėktuvas nukrito, mat niekas tiksliai nežino katastrofos vietos. Gali būti ir tai, kad lėktuvas po katastrofos nesudužo ir nuskendo, nepalikęs nuolaužų. Egzistuoja daugybė spėlionių, kas galėjo nutikti: nuo gaisro lėktuvo viduje, gedimo iki sąmoningų piloto veiksmų ar teroro akto.

Aviacijos ekspertai teigia, kad iki šiol turima per mažai duomenų, kad būtų galima spręsti, kas nutiko lėktuvui, tačiau daugelis sutinka, kad greičiausiai tai nutiko staiga dideliame aukštyje.

„Jeigu įvyko katastrofa, tai buvo 10-11 kilometrų aukštyje, – teigia į atsargą išėjęs pulkininkas, aviacijos ekspertas J.Josephas. – Tokiame aukštyje vėjo greitis dažnai siekia 100 mazgų. Jeigu pūtė vėjas, nedidelės nuolaužos galėjo būti išbarstytos labai didelėje teritorijoje“.

Aerodinaminiai lėktuvo elementai lengvai nunešami vėjo, o sunkesnės detalės krenta tiesiai žemyn. Kuras ir kiti skysčiai dažniausiai išsisklaido nepalikdami jokių pėdsakų, tad aviacijos ekspertai teigia, kad lėktuvo nuolaužų paieškos gali užtrukti dar labai ilgai.

Bevaisės paieškos

Paieškų rajonas nuo pirmadienio buvo nuolat plečiamas. Iš viso dingusio orlaivio paieškose dalyvavo dešimties valstybių gelbėtojai ir kariškiai. Lainerio ieškojo 40 laivų ir daugiau kaip 30 lėktuvų.

Pareigūnai pirmadienį paskelbė, kad padvigubina paieškos spindulį iki 100 jūrmylių (185 km) aplinkui tašką, ties kuriuo nutrūko ryšys su lėktuvu. Paieškos rajonas apėmė ir dalį sausumos pačios Malaizijos pusiasalyje, taip pat akvatoriją prie vakarinių jo krantų bei rajoną į šiaurę nuo Indonezijos Sumatros salos. Lėktuvo ieškota ir toli nuo jo numatyto maršruto esančiose vietose. Pareigūnai sako, kad lėktuvas galėjo dėl neaiškios priežasties pasukti atgal Kvala Lumpūro link.

Kinija pranešė, kad jos palydovas, ieškantis savaitgalį dingusio „Malaysia Airlines“ 370-ojo reiso lėktuvo, jūroje pastebėjo „įtartiną avarijos zoną".

Kinija išplatino palydovo nuotraukas, kuriose neryškiai matosi trys įtartini pludūruojantys objektai. Pranešama, kad vienas objektas yra 13 metrų ilgio ir 18 metrų pločio, kitas - 14 metrų ilgio ir 19 metrų pločio, o trečias - 24 metrų ilgio ir 22 metrų pločio.

Palydovo nuotraukos darytos kovo 9-ąją, praėjus parai po mįslingo Malaizijos lėktuvo dingimo, tačiau apie tai paskelbta tik trečiadienį.

Įvykių eiga

  • 1.21 val. (vietos laiku): "Malaysia Airlines" "Boeing 777-200ER" pakilo iš Kvala Lumpūro tarptautinio oro uosto.
  • 2.40 val. (vietos laiku): lėktuvas prarado ryšį su oro dispečeriais.
  • 6.30 val. (vietos laiku): MH370 turėjo nusileisti Kinijos sostinės Pekino oro uoste.
  • 7.54 val. (vietos laiku): "Malaysia Airlines" išplatino pareiškimą, kuriame nurodoma, kad laineris laikomas dingusiu.

Pagrindinės katastrofos versijos

  • Lėktuvo struktūros pažeidimas: "Boeing 777-200ER" varikliai pasižymi aukštais saugumo standartais, o šiuolaikiniai orlaiviai retai patiria gedimus.
  • Prastos oro sąlygos: paprastai lėktuvai yra pritaikyti skristi net per audras. Bet oro sąlygos "Malaysia Airlines" skrydžio metu buvo geros.
  • Pilotų klaida: pilotai privalo perimti lainerio kontrolę iš autopiloto, jei streikuoja elektronika. Tiesa, po "Air France" lainerio katastrofos 2009 m. nustatyta, kad pilotus gali suklaidinti blogai veikianti lainerio greičio ir aukščio matuoklių sistema.
  • Teroro aktas: jei laineryje būtų sprogusi bomba, nuolaužos turėjo pasklisti plačiame jūros ruože. Tai rodytų, kad lėktuvas sprogo ore.
  • Pagrobimas: paprastai pagrobėjai nutupdo lėktuvą kokiame nors oro uoste ir ko nors reikalauja. Tiesa, kaip parodė rugsėjo 11-osios atakos JAV, teroristai gali vykdyti savižudišką misiją ir specialiai nukreipti lainerį į vandenyną.
  • Pilotų savižudybė: ekspertai buvo nustatę, kad praėjusio amžiaus paskutinįjį dešimtmetį dėl pilotų sąmoningų veiksmų įvyko net kelios aviakatastrofos.
  • Netyčinis lėktuvo numušimas: pasaulio aviacijos istorijoje yra pasitaikę atvejų, kai kariuomenė netyčia numuša civilinius orlaivius.

Aut. teisės: 15min.lt

(8)
(0)
(0)

Komentarai (0)

Visi šio ciklo įrašai

Susijusios žymos: