Tai labai rimta. NATO įtaria, ką Rusija padarė Baltijos jūroje (1)
NATO kilo įtarimų, kad Rusija sumontavo sprogmenis į svarbiausią Europos povandeninę infrastruktūrą.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tai labai rimta. NATO įtaria, kad Rusija Baltijos jūroje užminavo svarbius vamzdžius ir kabelius.
Ataskaita paremta žvalgybos duomenimis, surinktais iš įmonių, kurios valdo naftos ir dujų platformas, įvairius vamzdynus ir ryšių kabelius.
Apie tai pranešė britų laikraštis „The Times“.
Vasario viduryje NATO įsteigė specialią instituciją, kuri peržiūri kritinės povandeninės infrastruktūros būklę. Grupei vadovauti buvo pasirinktas į pensiją išėjęs vokiečių generolas leitenantas Hansas-Werneris Wiermannas.
Institucijos užduotis buvo išsiaiškinti, kokių žingsnių Rusija ėmėsi po dujotiekio „Nord Stream 2“ sprogimų praėjusį rudenį.
Planuojama, kad grupė praneš apie tyrimo rezultatus artėjant NATO viršūnių susitikimui.
NATO pareigūnas, dirbęs prie ataskaitos, anonimiškai pakomentavo išvadas „The Times“.
„Kodėl Rusija taip domisi povandenine, jūrine infrastruktūra? Atsakymas akivaizdus. Jei Rusija atakuoja sausumoje esančią energetikos gamyklą, tai yra karo reikalas. Jei rusai gali sabotuoti povandeninio dujotiekio ar kabelio eksploatavimą, jie gali neigti tai, kas įvyko. Mes vis dar nežinome, kas, pavyzdžiui, susprogdino „Nord Stream“ dujotiekius“, – sako NATO pareigūnas.
Pareigūno teigimu, NATO gavo itin slaptą informaciją iš jūrų zonose veikiančių įmonių.
„Yra didelis įtarimas, kad kabeliai ar vamzdynai buvo užminuoti“, – sako NATO pareigūnas.
Nors visiško tikrumo, kas atsakingas už „Nord Stream“ sprogimus niekada nebus, naujausi įrodymai vis labiau rodo Maskvos kryptį.
Praėjusią savaitę Danijos gynybos pajėgos patvirtino, kad likus vos keturioms dienoms iki dujotiekį sugriovusių sprogimų šalia „Nord Stream“ dujotiekio judėjo specialus Rusijos laivas.
Pasak ekspertų, aptariamas Rusijos laivas SS-750 yra skirtas palaikyti povandenines operacijas. Laivo įrangoje, be kita ko, yra miniatiūrinis povandeninis laivas.
Pasak „The Times“, nuo septintojo dešimtmečio Rusija naudoja daugybę laivų Baltijos jūroje pastatytos infrastruktūros silpnosioms vietoms nustatyti.
Leidinys dešimtmečius trunkančias Rusijos ir kitų šalių peštynes vadina „katės ir pelės žaidimu“. Tik karas Ukrainoje parodė, kiek Rusija yra pasirengusi eiti, kad pakenktų Šiaurės Europos šalims. Vargu ar NATO šalys kada nors turės pakankamą laivyną patruliuoti visose gynybos aljanso jūrose.
Visgi, naujos technologijos, tokios kaip dronai ir įvairūs jutikliai, suteikia galimybę geriau informuoti apie tai, kas vyksta šalia kritinės infrastruktūros.
„Kažkur Maskvoje sėdi žmonės, kurie galvoja, kaip geriausiai susprogdinti mūsų vamzdynus ir nupjauti kabelius“, – sako NATO pareigūnas.
Todėl gynybos aljansas turėtų veikti taip, kad Rusija nebegalėtų neigti savo kaltės dėl sabotažo.
„Nes tada tai (sabotažas) bus traktuojamas kaip karo veiksmas“, – sako NATO pareigūnas.
