Praeitų metų lapkritį Irane pristatytas naujas reaktyvinis dronas-kamikadzė „Shahed-238“ jau buvo panaudotas atakuoti Ukrainą. Jis daug greitesnis už jo propelerinį brolį „Shahed-136“ - galimai pasiekia net 500-520 km/val. greitį. Šiemet tokie dronai jau naudoti Ukrainai atakuoti ir, žinoma, jie labai sudomino ekspertus.

Rusija nėra aukštųjų technologijų šalis, todėl perka ginklus iš Irano ir Šiaurės Korėjos. Visi šie draugai yra visuose Vakarų sankcijų sąrašuose. Ir nereikėtų manyti, kad „Shahed-238“ yra ypatingai pažangus aukštųjų technologijų ginklas. Tai - tiesiog pigesnė alternatyva sparnuotosioms raketoms.

Taip, reaktyvinis variklis yra karštesnis, todėl IR spindulių šaltinius sekančioms raketoms teoriškai turėtų būti lengviau pastebėti „Shahed-238“ nei propelerinį „Shahed-136“. Oro gynybos raketos, įskaitant ir paleidžiamas nuo peties, lengvai paveja ir numuša reaktyvinį droną. Be to, spėjama, kad „Shahed-238“ su pilnais degalų bakais negalės nuskristi taip toli, kaip paprastesnis jo pirmtakas, bet kainuos daug brangiau. Tačiau problema vis tiek yra.

Ukrainos gynėjai daug pigiųjų „Shahed-136“ numuša zenitiniais kulkosvaidžiais - „Shahed-238“ tam gali būti per greitas. Gali tekti švaistyti brangius ir ribotus raketinės oro gynybos resursus, o rusai to labiausiai ir trokšta savo masinėmis atakomis be jokių rimtų taikinių. Rusija nori išvarginti, susilpninti Ukrainos oro gynybą ir neleisti skirti jos pajėgumų frontui pridengti. Jei Ukraina savo geriausias oro gynybos sistemas naudoja Kyjivui ginti, jos negali būti stumiamos arčiau fronto, kur galėtų medžioti rusų lėktuvus, pridengti Ukrainos gynėjų pozicijas.

Ukraina jau numušė kelis reaktyvinius „Shahed-238“ dronus, surinko jų nuolaužas ir jas išanalizavo. Tos analizės rezultatus skelbia „Defence Express“, bet supaprastintai jie atrodo taip:

„Shahed-238“ naudoja čekišką reaktyvinį variklį TJ150, pagamintą kompanijos „Velká Bíteš“. Drono navigacijos sistema pasikliauja keturių antenų bloku TW1721, kurį gamina Kanados „Tallysman“. Palydovinės navigacijos signalą apdoroja mikroschemos su komponentais iš JAV kompanijų „Analog Devices“ ir „Intel“. Inercine navigacija rūpinasi Šveicarijos kompanijos „STMicroelectronics“ gaminiai. Drone taip pat rasta ir kitų Vakarų kompanijų komponentų.

Kaip čia taip nutiko? Visi tie komponentai yra lengvai prieinami civilinėje rinkoje. Eikite į internetą ir pirkite. Į Iraną tokie komponentai neturėtų patekti, bet per aplinkines kompanijas jie gali ką nors sugalvoti. Gal ką nors lauktuvių parveža keliaujantys iraniečiai - kas ten žino. Faktas tas, kad Ukrainą atakuojantys dronai yra pagaminti iš daugiausia vakarietiškų komponentų. Rusija atakuoja Ukrainos miestus iranietiškais dronais, pagamintais iš vakarietiškų komponentų - toks mažas tas pasaulis ir tokios mažos jame veikiančios sankcijos.

Komentarai ()