Skelbia „Politico“. Ką Bidenas nori matyti naujuoju NATO generaliniu sekretoriumi ()
Leidinys primena, kad kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą turi užsitikrinti visų 31 valstybės narės paramą, taip pat įveikti Turkijos ir Vengrijos barjerą, kurios pasirodė kaip didžiausios kliūtys Aljanso plėtros klausimu.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
JAV prezidentas Joe Bidenas palaiko dabartinio Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į naujojo NATO generalinio sekretoriaus postą. Apie tai praneša „Politico“.
Kaip rašo laikraštis, tokia pagrindinės Šiaurės Atlanto aljanso narės vadovo parama gali būti paskata daugumai sąjungininkų taip pat palaikyti Rutte kandidatūrą po kelių mėnesių kovos dėl šios pozicijos.
Anksčiau „Politico“ skelbė, kad du trečdaliai NATO šalių narių palaiko Nyderlandų ministro pirmininko paskyrimą karinio aljanso vadovu ir planuoja patvirtinti Rutte kandidatūrą bloko viršūnių susitikime liepos mėnesį Vašingtone.
|
„Pagal NATO taisykles, generalinio sekretoriaus kandidatūra turi būti pasirinkta vienbalsiai, o tai reiškia, kad Rutte dar turi susilaukti visų 31 valstybės narės paramos. Bet kuris kandidatas į šį postą turi įveikti Turkijos ir Vengrijos barjerą, kurios pasirodė kaip didžiausios kliūtys Aljanso plėtros klausimu“, – pabrėžia leidinys.
Kartu „Politico“ atkreipia dėmesį, kad dabartinis generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas užtikrintai vadovavo kariniam-politiniam blokui nuo 2014 metų sunkiu transatlantinės politikos metu, tačiau jo kadencija baigiasi 2024 metų spalį.
Kas pretendavo į NATO generalinio sekretoriaus postą
Aljanso valstybės narės aptarė kitus Stoltenbergo įpėdinių variantus. Pavyzdžiui, tarp galimų pretendentų buvo įvardytas buvęs JK gynybos ministras Benas Wallace'as, tačiau jo kandidatūrai nepritarė JAV.
Estijos premjerė Kaja Kallas išreiškė susidomėjimą tapti NATO vadove, tačiau jos kandidatūra nebesvarstoma.
Tas pats pasakytina ir apie Latvijos užsienio reikalų ministrą Arturą Krišjanį Karinį, kuris 2023 metais net surengė savotišką viešųjų ryšių turą, kad išbandytų savo jėgas.
