Jeigu žmonija kada nors sukurs tarpžvaigždinį erdvėlaivį – transporto priemonę, sugebančią pasiekti kitą žvaigždę – vienas iš pagrindinių klausimų bus kurią iš milijardų Paukščių tako žvaigždžių reikėtų aplankyti.

Mokslininkai apie galimus tarpžvaigždinės kelionės tikslus svarstė 100 metų žvaigždėlaivio simpoziume (100-Year Starship Symposium) – savaitgalį vykusiame susitikime, kurio tikslas buvo aptarti pirmosios misijos į kitos žvaigždės sistemą planus, rašo portalas space.com.

Diskusijoje buvo apsvarstyta daug įdomių klausimų – pavyzdžiui, apie tai, kokią įtaką religijoms sukeltų nežemiškos gyvybės suradimo faktas arba kur siųsti būsimą tarpžvaigždinėms kelionėms tinkamą erdvėlaivį. Vienas iš pagrindinių kriterijų renkantis tikslą – gyvybės ar gyvybei susidaryti palankių sąlygų egzistavimas, sakė Nežemiško intelekto paieškos instituto SETI (Search for Extraterrestrial Intelligence) astrobiologė Jill Tarter.

„Iš tikrųjų gyvenimo kosmose istorija veikiausiai paskatins tyrimus už Saulės sistemos ribų. Manau, tai yra klausimas, kuris bus vertas pastangų, vargo ir investicijų keliauti į kitos žvaigždės sistemą“, – sakė mokslininkė.

J. Tarter ir kiti ekspertai sutinka, kad bet kokios tarpžvaigždinės misijos turėtų būti vykdomos siekiant aplankyti žvaigždę, kurios sistemoje yra planetų – reikia tikėtis, kad planetų dydis ir atstumas nuo žvaigždės bus tinkamas, kad joje galėtų būti palaikoma gyvybė.

Šis simpoziumas yra dalis 100 metų erdvėlaivio studijos (100 Year Starship Study) – milijono dolerių vertės ir vienerių metų trukmės DARPA bei NASA projektui, kurio tikslas yra ištirti ko reikia, kad per artimiausią šimtmetį būtų galima pradėti misiją į kitą žvaigždę. Lapkritį agentūros planuoja 500 000 JAV dolerių skirti organizacijai, kuri imtųsi kurti reikiamas technologijas ir logistiką, rašo space.com.

Galimybių siaurinimas

Planetų egzistavimas nėra vienintelis kriterijus, kurį turi atitikti pasirinktoji žvaigždė. Kitas svarbus kriterijus yra nuotolis nuo Žemės – kuo arčiau, tuo geriau.

Per 4,4 šviesmečius nutolusi žvaigždė Kentauro Alfa yra mūsų artimiausia kaimyninė žvaigždė, nedelsiant atsidūrusi kandidatų sąrašo viršuje. Tačiau net ir kelionė iki šios žvaigždės nebūtų trumpa. Vienas šviesmetis – tai nuotolis, kurį šviesa nukeliauja per metus (t. y., apie 10 trilijonų kilometrų).

Norint pavaizduoti šį atstumą vienas simpoziume pasisakiusių specialistų pateikė analogiją: jeigu Žemė būtų simpoziumo rengimo vietoje – Orlando mieste, o Kentauro alfa būtų Los Andžele (apie 3550 km atstumas), tai visos Saulės sistemos skersmuo tebūtų 1,6 kilometro.

Labiausiai nuo Žemės nutolęs žmogaus sukurtas objektas nukeliavo maždaug iki Saulės sistemos pakraščio. Šis objektas – „Voyager“ zondas – keliauja 61 000 km/h greičiu. Nors mums tai gali pasirodyti didelis greitis, iš tiesų įvertinus tarpžvaigždinius atstumus jis yra labai mažas.

Norint pradėti tikrą tarpžvaigždinę misiją mokslininkams teks sukurti naujus stūmos būdus – pavyzdžiui, atominės energijos varomus variklius.

Projektas Icarus

Viena iš grupių, bandančių išspręsti tarpžvaigždinio erdvėlaivio struktūros ir technologijos uždavinį, yra projektas „Icarus“ – bendras „Tau Zero“ fondo ir Britanijos tarpplanetinės bendrijos bendradarbiavimo rezultatas. Pirmosios potencialios misijos metu erdvėlaivyje nebūtų žmonių – jos tikslas būtų išsiųsti robotus-zondus, kurie ištirtų gretimas žvaigždes ir jų aplinkas.

„Reikėtų taikyti inkrementinį požiūrį. Tikriausiai iš pradžių reikėtų pasirinkti artimesnį taikinį ir vystyti tarpžvaigždinių skrydžių ekspertizę. Tuomet galima būtų judėti link tolimesnių taikinių. Nemanau, kad būtų išmintinga apsižioti daugiau nei galime atkąsti“, – sakė „Icarus“ dizaineris ir Londono universiteto planetų mokslininkas Ianas Crawfordas.

„Icarus“ projekte dalyvaujantys inžinieriai patys sau pasiskyrė 100 metų galutinį terminą, reiškiantį, kad per šį laiką nuo projekto pradžios tarpžvaigždinis erdvėlaivis turi būti sukurtas, išbandytas ir paleistas į kosminę kelionę. Žinoma, laikas gali būti ir trumpesnis - kuo greičiau, tuo geriau. Tiesa, su dabartinėmis technologijomis menkai tikėtina, jog per ateinantį 100 metų erdvėlaivis būtų ne tik paleistas, bet ir pasiektų savo kosminės kelionės tikslą, esantį už keliolikos šviesmečių.

Kol kas „Icarus“ projektuotojai visas savo pajėgas skiria atominiu varikliu varomo erdvėlaivio kūrimui. Jie tikisi, kad toks aparatas galėtų išvystyti 15 % šviesos greičio (kuris yra apie 300 000 km/s). tokiu greičiu per 100 metų „Icarus“ erdvėlaivis galėtų nuskrieti apie 15 šviesmečių.

O tokiu atstumu galimų skrydžio tikslų yra gana daug.

Pagrindiniai kandidatai

15 šviesmečių atstumu nuo mūsų yra 58 žinomos žvaigždės 38 atskirose žvaigždžių sistemose (yra daug dvinarių žvaigždžių). Dabar yra žinoma, kad prie dviejų iš šių 58 žvaigždžių esama planetų.

Tačiau aplink kitas žvaigždes besisukančių planetų paieška tik prasideda, taigi, mokslininkai tikisi, kad ir prie kitų žvaigždžių bus aptikta planetų, kurios kol kas yra nematomos.

Tačiau net ir dvi artimiausios žvaigždės su planetomis būtų visai neblogos pradinės kandidatės.

Viena žvaigždė – Eridano Epsilon – nuo mūsų nutolusi 10,5 šviesmečių atstumu. Yra žinoma, kad ties ja sukasi už Jupiterį apie 1,5 karto sunkesnė planeta bei dulkių diskas, kuris rodo, kad gali egzistuoti ir kitų, galbūt mažesnių planetų.

Antroji kandidatė – GJ 674. 14,8 šviesmečių atstumu esanti žvaigždė yra ties 15 šviesmečių riba, tačiau vis dar būtų gana geras pasirinkimas.

Ir nepamirškite Kentauro Alfos. Nors aplink šią žvaigždę kol kas neaptikta jokių planetų, tai dar nereiškia, kad jų ten nėra. „Manau, kad Kentauro Alfa geriausio kandidato pozicijos neteks tik tuomet, jeigu nustatysime, kad ji neturi planetų sistemos“, - sakė I. Crawfordas.

Tolimų planetų paieškos technologijos greitai vystosi, taigi, mokslininkai dar prieš skrydžiui parengiant tarpžvaigždinį erdvėlaivį turėtų kur kas geriau suprasti kur yra artimiausios planetos.

"Svarbiausia įsidėmėti tai, kad prieš mums įstengiant pastatyti „Icarus“ erdvėlaivį astronominiai įrankiai mums jau bus parodę aplink kurias artimas žvaigždes yra planetų. Esu gana tvirtai įsitikinęs, kad per šimtmetį turėsime pilną įrankių rinkinį. Manau, šio simpoziumo esminė žinia yra ta, kad tuo metu, kai būsime pasirengę kurti tarpžvaigždinį erdvėlaivį, jau iš tikrųjų žinosime ir tai, kur jį siųsime“.

Komentarai (1)