Oficialu: Plutonas – Kuiperio juostos karalius  (0)

Istorinio skrydžio pro Plutoną išvakarėse paaiškėjo vienas esminių klausimų, į kurį turėjo atsakyti misijos New Horizons mokslininkai – koks iš tikrųjų yra Plutono dydis. Jis jau žinomas: pastarąsias keletą parų vykdyti zondo stebėjimai leido padaryti išvadą, kad Plutonas – didžiausias žinomas Saulės sistemos kūnas anapus Neptūno orbitos. Kitaip tariant, Plutonas – nediskutuotinas Kuiperio juostos karalius.

Tikslus Plutono skersmuo – 2 370 km, o tai yra šiek tiek daugiau, nei buvo prognozuota anksčiau. Naujieną oficialiai vakar (liepos 13 d.) paskelbė misijos vadovas Alanas Sternas.

"Diskusijos apie tai, kuris objektas yra didžiausias Kuiperio juostoje – baigtos, - pareiškė A. Sternas.

Liepos 14 d. 14:49 val. Lietuvos laiku zondas New Horizons praskriejo arčiausiai Plutono – tą akimirką jį nuo nykštukinės planetos skyrė 12,5 tūkst. km. O nuo didžiausio mėnulio Charono zondą skyrė 28,8 tūkst. km.

Naujausi, tiksliausi ir jau oficialūs Plutono matavimai buvo atlikti pagal didelės raiškos kameros LORRI (Long Range Reconnaissance Imager) padarytas Plutono nuotraukas.

"Dėl Plutono dydžio diskutuojama nuo pat 1930-ųjų, kai mažylį atrado amerikietis Clyde'as Tombaugh, kurio pelenai skrieja New Horizons, - atkreipia dėmesį misijos mokslininkas Billas McKinnonas iš Vašingtono universiteto Sent Luise (JAV). – Džiaugiamės, pagaliau turėdami tvirtą atsakymą."

Taigi, Plutonas yra didesnis už Eridę – kitą didelį Kuiperio juostos objektą (dar vadinamą Dešimtąja planeta), kurį 2005 m. atrado Kalifornijos technologijų universiteto mokslininkas Mike'as Brownas. Kaip tik Eridės atradimas įžiebė Plutono statusui pragaištingą diskusiją – ar Plutonas yra planeta?

Eridė nuo šiol yra antras pagal dydį žinomas Kuiperio juostos objektas, kurio skersmuo tik 44 km mažesnis už Plutono – t.y., 2 326 km. Netikrumas dėl Plutono dydžio nebuvo išsklaidytas daugelį dešimtmečių – daugiausiai todėl, kad Plutonas turi labai retą azoto atmosferą.

A. Sternas taip pat pažymėjo, kad, remiantis oficialiais duomenimis apie Plutono dydį, galima tikėtis, kad Plutono tankis yra šiek tiek mažesnis nei manyta iki šiol, o tai didina tikimybę, kad jo gelmėse yra šiek tiek daugiau ledo, nei manyta iki šiol. Be to, žemiausias Plutono atmosferos sluoksnis (troposfera) yra plonesnis nei manyta.

Labai įdomu ir tai, kad didžiulis Plutono mėnulis Charonas (kuris yra nedaug mažesnis už Plutoną ir su juo sudaro savotišką dvinarę planetinę sistemą) atmosferos neturi. Beje, naujausiais LORRI duomenimis, Charono skersmuo yra 1 208 km.

A. Sternas liepos 13 d. spaudos konferencijoje patvirtino, kad Plutono ašigalyje yra ledo kepurė, kurią sudaro sušalęs metanas ir azotas.

LORRI nufotografavo ir kitus du mažyčius Plutono mėnulius – Niktę ir Hidrą. Tiesa, jie – visiški nykštukai. Niktės skersmuo – 35 km, Hidros – apie 45 km. Bet šie duomenys kol kas – preliminarūs. Tikslesnius vertinimus zondas galės pateikti po liepos 14 d. skrydžio pro Plutoną.

O likusių dviejų žinomų Plutono mėnuliukų – Cerberio ir Stikso – dydžiai bus patikslinti dar vėliau.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(44)
(0)
(44)

Komentarai (0)

Susijusios žymos: