Rusijos mokslininkai sako, kad paslaptingos milžiniškos skylės, lyg iš niekur nieko atsivėrusios Sibiro šiaurėje, buvo sukeltos iki šiol nepastebėto proceso – dramatiško dujų išsiveržimo.

Naujosios, šią savaitę Jamalo Nencų šiaurės elnių regione vykusios ekspedicijos metu paaiškėjo, kad šie krateriai buvo pingai – piliakalniai su vidiniu lediniu branduoliu. Jie dažnai aptinkami Arktyje ir subarktiniuose regionuose. Šilimas per daugelį metų nulėmė tirpsmą ir viduje atsiradusią tuščią erdvę pripildė gamtinės dujos, daugiausia metanas, galiausiai ir sukėlę išsiveržimus. Ekspedicijos vadovas profesorius Vasilijus Bogojavlenskis tyrė patį žinomiausią kraterį B-1, kuris nuo Bovanenkovo dujų telkinio nutolęs 29 km. Pirmą kartą šie reiškiniai buvo pastebėti praėjusiais metais ir sukėlė labai daug klausimų ir spekuliacijų, nuo kalbų apie meteoritų kraterius iki mistinių ateivių apsilankymų. Mokslininkus šią savaitę nustebino tai, kad įranga parodė, jog kraterio gylis siekė daugiau nei 60 metrų – gerokai daugiau nei buvo manyta iki šiol. Krateris buvo pakankamai didelis, kad į jį tilptų „daugiaaukštis pastatas“.

Šiuo metu skylė yra beveik sklidina vandens po žiemos sniego tirpsmo.

„Dabar mes galime kur kas daugiau pasakyti apie procesą, kuris nulėmė žymaus Jamalo kraterio B-1 susiformavimą, – „The Siberian Times“ sakė mokslininkas. – Iš pradžių tai buvo pingas.“

Šiuo atveju pingo šilimą nulėmė geoterminė šiluma ir jo pusiau ištirpęs ledo branduolys pripildytas dujų, kurios kilo per plyšus ir įtrūkius žemėje.

Aut. teisės: 15min.lt

Komentarai (0)