Sugriuvo ankstesnės prognozės: Grenlandijos ledynai tirpsta tiesiog tragišku greičiu – atsakė, kodėl toks pokytis  ()

Mokslininkams pavyko tiksliau išsiaiškinti, kaip sparčiai tirpsta Grenlandijos ledynai. Paaiškėjo, kad ankstesni modeliai, paremti Antarktidos ledynų tirpimo sparta, yra gerokai netikslūs.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Remiantis nauju modeliu, kuriame atsižvelgiama į unikalią ledo ir vandens sąveiką didžiausios pasaulio salos fjorduose, Grenlandijos ledynai tirpsta 100 kartų sparčiau, nei rodė ankstesnių skaičiavimų rezultatai, rašo livescience.com.

Naujasis ledynų tirpsmo matematinis modelis leidžia geriau suvokti, kaip vertikalius Grenlandijos ledynų kraštus graužia vanduo. Anksčiau mokslininkai naudojo modelius, sukurtus Antarktidoje, kur ledynų liežuviai plūduriuoja vandens paviršiuje – tai labai skirtingos sąlygos.

„Ne vienerius metus žmonės taikė Antarktidos plūduriuojančių ledynų tirpimo modelį Grenlandijos vertikaliesiems ledynams, – paaiškino pagrindinė tyrimo autorė Kirstin Schulz, Ostine esančio Teksaso universiteto Odeno skaičiuojamosios inžinerijos ir mokslų instituto mokslo darbuotoja. – Tačiau vis daugėja įrodymų, kad, taikant tradicinį metodą, gaunamas per lėtas Grenlandijos ledynų tirpimo mastas.“

Mokslininkai savo studijos rezultatus rugsėjo mėnesį paskelbė žurnale „Geophysical Research Letters“. Tyrėjai jau buvo supratę, kad jų turimų žinių apie Arkties ledynus negalima tiesiog imti ir pritaikyti Grenlandijai. Tačiau prie Grenlandijos ledynų kraštų sunku nusigauti, nes jie yra fjordų pabaigose, kur šiltas vanduo plauna ledą ir sukuria dramatiškų akimirkų, kai pastato dydžio ledo gabalai praktiškai be jokio įspėjimo nugarma į vandenį – anot mokslininkų, tokiais atvejais netgi susidaro mini cunamių.

Tyrėjai, kuriems vadovauja Rutgerso universiteto okeanografė Rebecca Jackson, naudoja autonomines valtis, kad galėtų prisiartinti prie šių pavojingų ledkalnių ir atlikti matavimus, pavyzdžiui, Aliaskoje esančio „LeConte“ ledyno ar Grenlandijos „Kangerlussuup Sermia“. (Ostine esančio Teksaso universiteto mokslininkai planuoja misiją, kurios metu nusiųs autonominių povandeninių laivų prie trijų Grenlandijos ledynų.)

 

R. Jakcson gauti matavimų rezultatai leidžia daryti prielaidą, kad Antarktida paremti modeliai pateikia gerokai lėtesnį ledynų tirpimo mastą, nes, pavyzdžiui, „LeConte“ nyksta 100 kartų sparčiau.

Tirpstant ledynams, šaltas gėlas vanduo susimaišo su šiltesniu jūros vandeniu ir daro įtaką jūrų srovėms netoli ledynų bei didesnėje vandenyno dalyje, taigi, ledynų tirpsmo poveikis yra kur kas rimtesnis. Grenlandijos ledo skydas vaidina svarbų vaidmenį, kalbant apie jūros lygio didėjimą. Grenlandijos ledynuose esantis sušalęs vanduo pasaulinį jūros lygį pakeltų šešiais metrais.

 

Naujasis modelis paremtas aktualiausiais duomenimis, gautais tyrinėjant ledynus, įskaitant informaciją, kokią įtaką tirpsmui turi statūs, uolas primenantys ledynai. Rezultatai atitinka R. Jackson radinius, t. y. galima teigti, kad Grenlandijos ledynai mažėja 100 kartų sparčiau, nei rodė senesni modeliai.

„Vandenynų klimato modeliai yra gana aktualūs žmonijai, norint prognozuoti tendencijas, susijusias su klimato kaita, todėl jie turi būti tikslūs, – pabrėžė K. Schulz. – Tai buvo labai svarbus žingsnis, siekiant pagerinti klimato modelius.“

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(10)
(7)
(3)

Komentarai ()