Žemės vandenynai keičia spalvą – ir tai gali turėti liūdnų pasekmių  ()

Analizuodami dviejų dešimtmečių palydovines nuotraukas, JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad Žemės vandenynai tampa vis žalesni, o tai gali būti klimato kaitos poveikis fitoplanktono populiacijoms, nes pasaulis šyla, praneša „Science Alert“.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mažyčiai mikrobai, įskaitant augalinius dumblius, fotosintezei naudoja žaliąjį chlorofilą. Kuo jų daugiau, tuo žalesnė tampa jų buveinė.

Kad ir kaip patraukliai skambėtų ekologiškesnis pasaulis, fitoplanktono (autotrofinių organizmų planktono bendrijoje) koncentracijos padidėjimas gali turėti daug šalutinių padarinių vandenynų ekosistemoms.

Jau dabar stebime didelį trumpalaikį karščio sukelto fitoplanktono gausėjimo poveikį. Dėl staigaus jų populiacijos padidėjimo aplinkoje netenkama deguonies ir susidaro hipoksinės negyvosios zonos vandenyje, iš kurių ne visi gyvūnai gali ištrūkti.

Tačiau yra ir ilgalaikių pasekmių, kurias mokslininkai dar tik bando perprasti.

Vienas iš atvirų klausimų, susijusių su šiais ilgalaikiais pokyčiais, yra tai, kiek duomenų pakanka jiems pastebėti – ankstesniais skaičiavimais, norint pastebėti pokyčius vandenynų ekosistemose, reikėtų trijų dešimtmečių stebėjimų.

Tyrėjų komanda įrodė, kad pakanka maždaug 20 metų duomenų, gautų iš palydovo MODIS-Aqua, o tai reiškia, kad galime greičiau stebėti, suprasti ir reaguoti į klimato pokyčius.

Fitoplanktonas nėra vienintelė priežastis, dėl kurios vandenynai gali tapti žalesni. Tačiau atlikta analizė atitinka pažangų modelį, pagal kurį prognozuojama, kaip vandenynų ekosistemos gali reaguoti į klimato kaitą.

„Per pastaruosius 20 metų nuotolinio stebėjimo atspindys, o kartu ir paviršiaus ir vandenyno ekologija, didelėje vandenyno dalyje labai pasikeitė“, – rašo tyrėjai savo paskelbtame straipsnyje.

 

Tyrime rašoma, kad vandenyno žalėjimas buvo ypač pastebimas ties ekvatoriumu.

Kadangi fitoplanktonas sugeria CO2, padidėjęs jo kiekis gali būti laikomas vertingu anglies dioksido mažinimo kontekste, todėl šis ryšys yra sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Tačiau, kadangi jie gali pakeisti daugelį aplinkos veiksnių, įskaitant temperatūrą, maistinių medžiagų prieinamumą ir šviesos kiekį vandenyje, ir yra jūrų mitybos grandinės pagrindas, padidėjęs jų skaičius taip pat gali sukelti plačiai paplitusius reikšmingus pokyčius tokiuose ištekliuose kaip žvejyba.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: 15min.lt
(0)
(1)
(-1)

Komentarai ()