Pasak naujo tyrimo autorių, Golfo srovė gali išnykti anksčiau, nei prognozuota, t. y. 2025–2095 m. laikotarpiu, tiesa, ne visi mokslininkai laikosi tokios nuomonės.

Neseniai išpublikuoto naujo, prieštaringai vertinamo mokslinio tyrimo autoriai įspėja – gyvybiškai svarbi vandenyno srovių sistema, reguliuojanti Šiaurės pusrutulio klimatą, nuo 2025 m. gali žlugti, o tada prasidėtų klimato chaosas.

Atlanto meridianinės cirkuliacijos srovė (angl. AMOC), kuri apima ir Golfo srovę, lemia klimatą – ji atplukdo šiltų tropinių vandenų į šiaurę, o į pietus – šaltų.

Minėto naujo tyrimo autoriai teigia, kad 2025–2095 m. laikotarpiu AMOC gali nebelikti, dėl to stipriai sumažėtų temperatūra, žlugtų vandenynų ekosistemos, o visame pasaulyje padaugėtų audrų. Tiesa, kai kurie mokslininkai teigia, kad šios prognozės turi tam tikrų išlygų.

Žinoma, kad AMOC būna dviejų stabilių būsenų – stipresnė, greitesnė, kuri šiuo metu dominuoja, ir kita, gerokai lėtesnė, silpnesnė. Ankstesniais skaičiavimais prognozuota, kad kitą šimtmetį srovė tikriausiai taps silpnesnė.

Tačiau dėl žmonių veiklos sukeltos klimato kaitos AMOC anksčiau gali pasiekti kritinį tašką, teigiama liepos 25-ąją žurnale „Nature Communications“ išpublikuotame tyrime.

„Jei nemažinsime šiltnamių efektą sukeliančių išmetamųjų dujų emisijos, tas lūžio taškas ištiks gerokai anksčiau, nei tikėjomės, – „Live Science“ teigė Kopenhagos universiteto mokslininkė Susanne Ditlevsen. – Toks [statistinių skaičiavimų rezultatas] tikrai nenudžiugino, anaiptol – tai išmušė mus iš vėžių.“

AMOC – tarsi nenutrūkstama juosta

Atlanto vandenyno srovės funkcionuoja tarsi nenutrūkstama juosta, konvejeris, kuriuo tiekiamas deguonis, maisto medžiagos, šiluma. Šiltesni pietiniai vandenys, kurie yra sūresni, didesnio tankio, teka į šiaurę, ten atvėsta ir nusėda žemesnėse platumose, išskirdami į aplinką šilumą.

Nutekėjęs į vandenyno gelmes vanduo palengva juda į pietus, vėl įkaista, ciklas kartojasi. Tačiau dėl klimato pokyčių tėkmė lėtėja. Praskiestas tirpstančių ledynų vandens vanduo pasidarė skystesnis, sūrus, o nauji tyrimai parodė, kad srovė yra silpniausia per daugiau nei 1 000 metų.

Netoli Grenlandijos esantis vandenynas, kuriame nusėda pietiniai vandenys, ribojasi su sritimi, kurios temperatūra yra rekordiškai žema, tuo tarpu aplinkiniuose vandenyse temperatūra pasiekia rekordinį aukštumą; dėl to formuojasi vis didėjantis šalto vandens plotas.

Žinoma, kad AMOC pasikeitė per paskutinį ledynmetį, o tada klimatas prie Grenlandijos per dešimt metų pašiltėjo 10–15 laipsnių Celsijaus. Jei įvyktų atvirkščias pokytis, per dešimt metų oro temperatūra Europoje ir Šiaurės Amerikoje pažemėtų 5 laipsniais Celsijaus.

Duomenys apie AMOC stiprumą fiksuojami tik nuo 2004 m., tad mokslininkai pasitelkė 1870–2020 m. vandens paviršiaus duomenis – jų teigimu, tai suteikia galimybę nustatyti AMOC cirkuliacijos stiprumą.

Įtraukę šią informaciją į statistinį modelį, mokslininkai įvertino mažėjantį vandenyno srovės stiprumą ir atsparumą pagal kasmet didėjančius jos svyravimus.

Gauto modelio rezultatai mokslininkams sukėlė nerimą, kita vertus, jie teigia, kad ši analizė tik sustiprino turėtas išvadas: sistemos žlugimas gali prasidėti jau 2025 m., o XXI a. pabaigoje jo tikimybė didėja.

Pasak Kopenhagos Nielso Boro instituto fizikos ir klimatologijos mokslų dėstytojo Peterio Ditlevseno, šis tyrimo rezultatas nedžiugina, nes galimo žlugimo langas yra visiškai arti, tada kuo skubiau reikia imtis veiksmų.

Prieštaringi tyrimo vertinimai

Okeanografų ir klimato ekspertų teigimu, šio tyrimo rezultatai kelia nerimą, kita vertus, yra šiokių tokių neaiškumų.

„Jei statistiniai duomenys patikimi ir teisingai įvardijantys, kaip šiuo metu funkcionuoja AMOC, o pokyčiai susiję tik su AMOC pokyčiai, rezultatai tikrai kelia nerimą, – teigė Londono universitetinio koledžo dėstytojas Davidas Thornalley. – Vis dėlto yra keli nežinomieji bei prielaidų, kurias reikėtų ištirti, kad galėtume labiau pasitikėti minėtu rezultatu.“

Kiti klimato srities tyrėjai apskritai pareiškė, jog absoliučiai neaišku, ar stebimas AMOC paviršiaus temperatūros kitimas gali būti siejamas su jo cirkuliacijos stiprumu.

„Atrodo, kad matematiniai skaičiavimai tikslūs, tačiau fizikinis pagrindas labai abejotinas – jis grindžiamas vien prielaida, kad žlugimas, parodytas supaprastintų modelių, teisingai apibūdina realybę. Tačiau mes paprasčiausiai to nežinome, o apie supaprastintų modelių trūkumus nekalbama“, – pabrėžė Makso Planko meteorologijos instituto Hamburge direktorius, klimatologijos specialistas Jochemas Marotzke. Jo teigimu, straipsnis įdomus, tačiau išsikeltas tikslas, – įvertinti cirkuliacijos raidą, remiantis vien stebėjimais, – toli gražu nepasiektas.

Tyrimo autoriai teigė, kad dabar sieks atnaujinti modelį, remiantis pastarųjų trejų metų duomenimis, kurie turėtų susiaurinti prognozuojamo žlugimo tarpą.

Komentarai ()