„Dovana planetai“. Neįtikėtinas monstras. Kas aptikta giliai po Sicilija ()
Tyrėjai mano, kad šis rezervuaras yra „dovana planetai“, nes regionas kenčia nuo vandens trūkumo.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Klimato krizės ir nuolatinio Žemės šilimo metu daugelis mūsų planetos regionų susiduria su gėlo vandens trūkumu. Mokslininkai mano, kad naujas radinys, aptiktas giliai po Sicilijos kalnais, gali padėti žmonijai išspręsti vandens krizę, rašo „IFLScience“.
Naujame tyrime mokslininkų komanda aptiko didžiulį senovės gėlo vandens telkinį giliai po Ghibli kalnais pietryčių Sicilijoje prie Italijos krantų. Požeminis rezervuaras buvo užrakintas Žemės „viduriuose“ maždaug prieš 6 milijonus metų, tačiau dabar mokslininkai jį laiko tikra „Žemės dovana“. Tikimasi, kad šie rezervai padės išspręsti dabartinį vandens trūkumą, su kuriuo susiduria daugelis Viduržemio jūros pakrantėje esančių sausų teritorijų.
Mokslininkai skaičiuoja, kad rastame telkinyje yra 17,5 kubiniai kilometrai vandens, suformuojantys vandeningąjį sluoksnį, besitęsiantį iki 70–2500 metrų gylio. Šį atradimą padarė Maltos universiteto, Roma Tre universiteto ir Bolonijos universiteto mokslininkai, tyrinėję žemėlapius ir ankstesnių naftos žvalgybos darbų duomenis. Tada mokslininkai pasinaudojo šia informacija ir sukūrė 3D vietovės modelius.
Manoma, kad vanduo buvo užrakintas Žemės viduje maždaug prieš 6 milijonus metų, o tai rodo, kad vandens rezervuaro susidarymas kažkaip susijęs su Mesinijos druskingumo krize – geologiniu įvykiu, trukusiu apie 700 000 metų, kai Viduržemio jūra beveik visiškai išdžiuvo.
Iš ankstesnių tyrimų žinoma, kad Mesinijos druskingumo krizę sukėlė Gibraltaro uždarymas, kuris jungia Atlanto vandenyną su Viduržemio jūra ir skiria Europą nuo Afrikos. Ši krizė tikriausiai baigėsi maždaug prieš 5,33 milijono metų, kai Viduržemio jūrą staiga vėl užliejo megapotvynis.
Tačiau prieš jūrai vėl prisipildant, šis baseinas išdžiuvo, o jūros dugnas buvo apnuogintas. Dėl to dalis vandens galėjo prasiskverbti į Žemės plutą. Tada ji įmirko į vandeningąjį sluoksnį – uoliena, kuri veikia kaip kempinė ir sugeria drėgmę.
Tyrimai taip pat rodo, kad Viduržemio jūros regionas yra itin pažeidžiamas klimato kaitos: tikimasi, kad ateinančiais metais regionas taps dar šiltesnis ir sausesnis. Mokslininkai baiminasi, kad artimiausiu metu šis regionas gali nukentėti nuo geriamojo vandens trūkumo.
Tačiau šio milžiniško gėlo vandens telkinio atradimas, anot tyrimo autorių, galėtų padėti išspręsti geriamojo vandens trūkumo krizę, kuri tvyro virš regiono ir planetai šylant tik blogėja. Tyrimo autoriai taip pat mano, kad gauti rezultatai gali padėti išspręsti vandens trūkumo problemą ne tik Viduržemio jūros regione, nes viso pasaulio mokslininkai gali sutelkti dėmesį į panašių rezervuarų radimą kituose sausringuose regionuose.
