„Pragariškas pasivažinėjimas“. Kažkas ore privertė keleivinius lėktuvus skristi greičiau nei garso greitis (Foto, Video) ()
Komercinių skrydžių keleivių laukė nepamirštama kelionė, nes stiprūs vėjai privertė lėktuvus skristi greičiu, viršijančiu garso greitį.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Įprastas keleivinio lėktuvo kreiserinis greitis yra apie 925 km/val., tačiau šį kartą nutiko kažkas neįprasto: kažkas privertė penkis keleivinius lėktuvus judėti viršgarsiniu 1290 km/val. greičiu (garso greitis 1234,8 km/val.), rašo „Daily Mail“.
Penki komerciniai lėktuvai: „Virgin Atlantic Airways“ Skrydis 22, „British Airways“ Skrydis 292, „British Airways“ Skrydis 216, „United Airlines“ Skrydis 64 ir „American Airlines“ Skrydis 120 – pasiekė didesnį nei 1290 km/val. greitį. Pasak mokslininkų, tokio komercinių skrydžių pagreitėjimo priežastis buvo atmosferos sraujymės (jet stream). Neįprasti „incidentai“ nutiko 2024 metų vasarį.
Atmosferos sraujymės juda iš vakarų į rytus ir gali žymiai sutrumpinti skrydžių laiką. Tačiau tai bus dar viena pragariška kelionė, nes to kaina – stipresnė turbulencija.
|
JAV Nacionalinės meteorologijos tarnybos duomenimis, „Virgin Atlantic“ Skrydis iš Vašingtono išvyko šeštadienį 22.45 val., o greitį pasiekė 23.20 val., į rytus nuo Long Ailendo (netoli Niujorko). Ekspertai pranešė, kad vėjo greitis aukštyje, kuriame skrenda lėktuvai, siekė 426 km/val. Vėliau mokslininkai tą vakarą paleido orų zondą ir užfiksavo antrą stipriausią sraujymės vėją, užfiksuotą regione nuo XX amžiaus vidurio.
This evening's weather balloon launch detected the 2nd strongest upper-level wind recorded in local history going back to the mid 20th century! Around 34,000-35,000 ft, winds peaked around 230 kt (265 mph!). For those flying eastbound in this jet, there will be quite a tail wind. pic.twitter.com/0MXK0HvsCV
— NWS Baltimore-Washington (@NWS_BaltWash) February 18, 2024
Taip lėktuvas, judėdamas rekordine sraujyme, pasiekė neįtikėtiną pagreitį, tačiau judant toliau į šiaurę, greitis stabilizavosi ir siekė 926-1126 km/val. Reikėtų pažymėti, kad greitis vis tiek buvo didesnis nei įprastas kreiserinis greitis, todėl lėktuvas tikslą pasiekėte 45 minutėmis greičiau.
Tačiau šis skrydis nebuvo vienintelis, kurį paskatino sraujymė. Pasak ekspertų, dar 3 lėktuvai į paskirties vietą atvyko gerokai anksčiau nei numatyta:
- „British Airways“ Skrydis 292 iš Vašingtono į Londoną atvyko 32 valandomis anksčiau;
- „British Airways“ Skrydis 216 iš Vašingtono į Londoną – 20 minučių anksčiau;
- „United Airlines“ Skrydis 64 iš Niuarko (JAV( į Lisaboną – 20 minučių anksčiau.
Pasak meteorologo Jeffo Berardelli, nors keleiviniai lėktuvai pasiekė 1290 km/val. greitį, gerokai didesnį už garso greitį, tačiau techniškai nei vienas iš jų nepralaužė garso barjero. Faktas yra tas, kad lėktuvai buvo vėjo zonoje, kurio greitis siekė 321 km/val. ir daugiau, todėl judėjo kartu su juo. Tai reiškia, kad nė vienas iš pačių lėktuvų iš tikrųjų nejudėjo greičiau nei garso greitis, palyginti su aplinka, kurioje jie buvo.
Specialistai pastebi, kad vienintelis komercinis lėktuvas, sugebėjęs pralaužti garso barjerą, buvo nebenaudojamas „Concorde“, kuris galėjo pasiekti neįtikėtiną 2172 km/val. greitį. Jo eksploatacija buvo nutraukta 2003 m., praėjus keleriems metams po nelaimės Prancūzijoje 2000 m. liepos mėn.
NASA šiuo metu kuria „Concorde“ įpėdinį, kuris galėtų pasiekti didesnį nei 1500 km/val. greitį. Toks viršgarsinis lėktuvas iš Londono į Niujorką galėtų nuskristi per 4 valandas.
Atmosferos sraujymės – ypatingai greitai judančio oro srautai (vėjas), vadinamosios „oro upės“. Dažnai jos driekiasi kelis šimtus kilometrų. Žemiausias aukštis, kuriame aptinkamos sraujymės, yra apie 4 km, aukščiausiai – 24 km aukštyje.
Atmosferos sraujymės susidaro dėl kontrasto tarp šalto, tankaus oro ašigaliuose ir šilto, lengvo oro tropikuose.
Ankstesni tyrimai parodė, kad vienas iš potencialiai teigiamų sraujymių padarinių yra skrydžio greičio padidėjimas, priklausomai nuo orlaivio krypties. Paprasčiau tariant, lėktuvai gali „sklęsti pavėjui“, padidindami greitį ir sutrumpindami skrydžio laiką, tuo pačiu sudegindami mažiau degalų ir sumažindami išmetamųjų teršalų kiekį.
Pavyzdžiui, Redingo universiteto (JK) komandos atliktas tyrimas atskleidė, kad komerciniams transatlantiniams skrydžiams būtų galima sunaudoti iki 16 % mažiau degalų, jei pavyktų sėkmingai išnaudoti stiprų vėją. Sraujymių naudojimo trūkumas yra tas, kad keleiviai patirs daugiau turbulencijos.
